Ne visi mokyklinio amžiaus vaikai taisyklingai taria
garsus. Kai kurie turi įvairių kalbos defektų. Iki 4 metų vaikų kalbos defektai
įvardijami kaip fiziologinio pobūdžio. Vaikai nuo 4 metų turėtų tarti
taisyklingai visus lietuvių kalbos garsus, tačiau ne visada taip būna. Tokiu
atveju su savo mažyliu reikia kreiptis į logopedą. Patartina kreiptis ir tada,
kai vaikas iki 4 metų kalba mažai arba labai neaiškiai.
Panevėžio fizinės medicinos reabilitacijos centro logopediniame kabinete nemokamai konsultuojami įvairaus amžiaus vaikai ir jų tėvai. Jeigu pageidaujama, tėvams patariama, kaip su savo vaiku reikėtų dirbti namuose taisant jo kalbą. Po kurio laiko, padirbėję namuose su savo atžalomis, jie vėl gali konsultuotis pas logopedą dėl savo darbo namie rezultatų. Būtina tam sąlyga – turėti savo šeimos gydytojo siuntimą. Kalbos defektus vaikams ištaisyti būtina dar ir todėl, kad, to nepadarius, pradėjusiajam lankyti mokyklą būna sunku rašyti be klaidų. Šis rašymo defektas vadinamas disgrafija. Garsai rašomi taip, kaip jie tariami. Pvz., jei mokinys vietoje skardžiųjų priebalsių taria dusliuosius, jis taip ir rašys: vietoj žodžio “genys” rašys “kenys”. Šis kalbos defektas taisosi lėtai. Reikia su vaikais tėvams dirbti ir namuose. O kur dar psichologinė trauma? Ir vaikui, ir tėvams.
Vaikai, taisyklingai netariantys garsų, kartais ir skaito blogai. Šis defektas yra vadinamas disleksija. Tai jaudina daugelį tėvų: jų vaikas ir blogai rašo, ir blogai skaito. Mokytojai skundžiasi, vaikas išgyvena, kad negali taisyklingai rašyti arba skaityti. O kur buvo tėvai, kai jų vaikas buvo mažas, kodėl nesikreipė į logopedą pagalbos? Ryškiausiai prisimenu du atvejus iš savo ilgametės praktikos. Kreipėsi vieno jaunuolio (rusų tautybės) tėvas dėl to, kad jo sūnaus nepriėmė į karo lakūnų institutą. Paprasčiausia priežastis buvo ta, kad šis jaunuolis netarė garso “e”. Dirbom su tuo vaikinu vienerius metus, jis išmoko tą garsą tarti ir tapo karo lakūnu.
Vienai merginai taip ir neteko įgyvendinti savo svajonės – tapti lietuvių kalbos mokytoja, nes ji netaisyklingai tarė garsą “s”. Jau būdama suaugusi, lankė logopedinį kabinetą, bet kalbos defekto jau buvo neįmanoma visiškai ištaisyti, tik jį pakoreguoti. Į institutą jos nepriėmė dvejus metus iš eilės. Jaunuoliai dėl to, kas įvyko jų gyvenime, kaltino savo tėvus, kad jie buvo abejingi vaikų, kai šie buvo dar maži, kalbai.
Suaugusiųjų, kurie blogai taria įvairius garsus, yra ne vienas ir ne du. Kad taip neatsitiktų jūsų atžalai, laiku kreipkitės konsultacijos į logopedą – kai vaikas dar mažas, o jūs abejojate dėl jo kalbos taisyklingumo.
Regina Juškienė, FMRC logopedė
