Kasmet įvairių sričių specialistai ieško mokyklos nelankančių vaikų. Didžioji jų dalis būna su tėvais išvykę gyventi į užsienį, tačiau po kelis vaikus tiek mieste, tiek rajone vis dar nerandama. Tačiau manoma, kad ir jie, kaip kiti, – užsienyje.
Didžiausia problema, anot specialistų, yra būsimi pirmokai – daug tėvų savo mokyklas dar nelankančias atžalas užsienin išsiveža niekam apie tai nepranešę.
Sudėtingiausia sugaudyti darželinukus
Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė Audronė Bagdanskienė sako, kad Panevėžyje mokyklos nelanko 457 vaikai. Jų amžius – nuo 7 iki 16 metų. Nelankymo priežastys įvairios, tačiau džiaugiamasi, kad šiuo metu nėra nė vieno piktybinio atvejo. Daugelis – 451, kaip jau minėta, išvykę į užsienį, kiti nesimoko dėl įvairių priežasčių. Dviejų moksleivių gyvenamoji vieta nežinoma.
„Šiuo metu apie jų tėvus neturime jokios informacijos“, – pripažįsta A. Bagdanskienė.
Vis dėlto, pasak specialistės, situacija šioje srityje stabili. Ne visų vaikų tėvai praneša apie išvykimą, tad ieškoma pasitelkus į pagalbą ir policiją, ir mokyklas, ir vaiko teisių apsaugos bei Socialinės paramos skyriaus darbuotojus. A. Bagdanskienės teigimu, bėgant laikui paprastai paaiškėja, kur yra vaikai. Pavyzdžiui, tėvai sugrįžta iš užsienio ir kreipiasi dėl socialinės paramos, deklaruoja išvykimą ar panašiai.
Didžiausia problema, anot A. Bagdanskienės, būsimi pirmokai. Kad išsiveš mokyklinio amžiaus atžalas, tėvai praneša ugdymo įstaigai, o darželinukus gimdytojai neretai pasiima į užsienį niekam apie tai nesakę. Tad kai ateina laikas lankyti mokyklą, jų pasigendama.
„Tvarkingi, pilietiški, sąžiningi tėvai paskambina ir praneša apie išvykimą, – sako A. Bagdanskienė. – Tada žinoma, kur vaikas. Problema, kai užmiršta informuoti.“
Būta ne vieno atvejo, kai vaiko gyvenamoji vieta deklaruota pas senelius Panevėžyje, tačiau pradėjus aiškintis, kodėl jis nelanko mokyklos, paaiškėdavo, kad tariamas panevėžietis nuo pat gimimo gyvena užsienyje.
Nežino net kaimynai
A. Bagdanskienė sako, kad šiais mokslo metais itin padaugėjo mokyklos nelankančiųjų nuo 17 iki 18 metų. Pagal įstatymus jie turi tokią teisę. Tačiau kodėl pagauliai nesimoko, nežinoma.
Vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė neatmeta tikimybės, kad galbūt kai kuriems iš jų tiesiog sunku mokytis.
„Reikia tikėtis, kad jie ateis į profesinio rengimo centrus, įgis specialybę“, – viliasi A. Bagdanskienė.
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Diana Žukauskienė sako, kad rajono mokyklų nelanko 217 vaikų. Tačiau tarp jų irgi nėra tokių, kurie nesimokytų tyčia. Tiksliai žinoma, kad 188 išvykę į užsienį. Kiti mokyklos nelanko dėl įvairių priežasčių, ir mokslas jiems neprivalomas, nes arba jau yra sulaukė 16 metų, arba turi negalią.
Tiesa, ir rajone kelių nepilnamečių bergždžiai ieškoma jau ne pirmus metus. „Turbūt išvykę, – spėja D. Žukauskienė. – Jie deklaruoti tam tikrose gyvenamosiose vietose, tačiau ten seniai negyvena, o kaimynai nieko nežino.“
Nėra atgalinio ryšio
Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas sako, kad, vaikui su tėvais išvykstant į užsienį, apie tai mokyklai pranešama. Kita vertus, ar jie tikrai mokosi svečioje šalyje, negali garantuoti niekas – neturima tokios informacijos. Ji pateikiama tik tada, kai vaikas išvyksta mokytis į kitą savos šalies mokyklą.
R. Grilausko manymu, viskas būtų daug paprasčiau, jeigu egzistuotų tarpvalstybinis susitarimas. Tuomet būtų galima tikėtis tikslesnės informacijos.
„Vaikas išvyksta ir tolesnis ryšys nutrūksta“, – apgailestauja pedagogas. Jis mano, kad mūsų švietimo specialistai turėtų gauti duomenis ir iš užsienio.
Šalyje tokių vaikų, R. Grilausko žiniomis, yra tūkstančiai.
Dabar kartais tenka net mokyklos darbuotojų prašyti surasti vieną ar kitą į pirmą klasę neatėjusįjį. Patikslinti informaciją, jei turimi duomenys, kur gyveno, nėra sunku. Pasak R. Grilausko, dažniausiai paaiškėja, kad mažieji panevėžiečiai jau keletą metų nebegyvena gimtajame mieste ir net šalyje.
Daiva SAVICKIENĖ
