Globėja piktnaudžiavo alkoholiu
Išsiskyrusi panevėžietė, išvykdama į užsienį uždirbti pinigų, paliko savo pradinukę dukrą ir darželį lankantį sūnų prastos reputacijos kaimynės globai. Tai ne pirmas kartas, kai moteris vaikus palieka kitiems. Juos jau prižiūrėjo giminaičiai, tačiau šįsyk jie abiejų vaikų globoti neapsiėmė. Nors iš pradžių emigrantės draugė Vaiko teisių apsaugos skyriui atrodė patikima, prižiūrėdamas svetimus mažamečius, ji kurį laiką piktnaudžiavo alkoholiu ir pateko į policijos akiratį. Buvo nuspręsta, kad ji negali tinkamai atlikti savo pareigų, o brolis ir sesuo buvo nuvežti į Panevėžio laikinuosius globos namus.
Dabar miesto vaikų teisių specialistai žino apie šešiasdešimt penkias šeimas, palikusias savo nepilnamečius vaikus kitų žmonių globai ir išvykusias į užsienį.
Laimės ieškoti svetur dažniausiai
patraukia jauni tėvai.
Jie savo atžalas palieka seneliams, draugams. Registruoti pavedimą globoti oficialiai emigrantams tenka nuo 2007 metų gegužės. Tuomet ministro įsakymas įpareigojo išvykstančius tėvus rasti globėją ir pasirašyti dokumentą, kuriame nurodomas išvykimo laikotarpis. Tėvai išvyksta keliems mėnesiams, pusei metų, metams. Dažnai grįžę į Lietuvą pratęsia prašymą ir vėl iškeliauja.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos patikrina, ar tėvų pasirinktas globėjas nėra teistas, ar gali pasiūlyti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Jei taip, sutartis sudaroma, tačiau ypatingo dėmesio su globėjais likusiems vaikams specialistai nebeskiria.
Nauja tvarka skyriaus vedėja Audronė Grainienė džiaugiasi, nes seniau nebūdavo jokių nuostatų:
„Atsitikdavo ir taip: atveda pas mus vaikus ir palieka, tik pasako: man reikia išvažiuoti. Mums dabar visai gerai: tėvams nepateikus prašymo dėl globos ar, terminui pasibaigus, jo nepratęsus, skyrius turi teisę to reikalauti per tarpininkus.“
Žinoma, atsiųstas raštas turi būti patvirtintas notaro. Jei užsienyje esantys tėvai ignoruoja vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų įspėjimus, galima teikti ieškinį. Nors tėvų, pakėlusių sparnus į užjūrius nesutvarkius dokumentų būna, iki teismų prieita dar nebuvo.
„Kaip bus su pastaruoju atveju, matysim“, – sako A.Grainienė.
Praranda saugumo jausmą
Broliuką ir sesutę priglaudusių Laikinųjų globos namų direktorė Aida Žygelienė su vaikų mama jau bendravo. Sugrįžti ji dabar negalinti, neturinti tam pinigų. O uždirbti pakankamai gali prireikti ir kelių mėnesių.
A.Žygelienė patvirtino, kad vaikučių motina atrodė susirūpinusi, uždraudė vaikams bendrauti su buvusia globėja. Tačiau Laikiniesiems globos namams vadovaujanti direktorė, priėmusi ne vieną emigrantų vaiką, įsitikinusi, kad mažamečius būtina vežtis kartu: „Nors man nesuvokiama, kaip galima palikti mažus vaikus vienus, tam tikro mentaliteto žmonėms tai atrodo labai natūralu. O dėl iškylančių problemų jie skuba kaltinti kitus, vietoj padėkos pažeria priekaištų globėjams, valstybei ir vaikais pasirūpinusioms institucijoms.“
A.Žygelienė sako, kad minėti mažamečiai globos namuose atsigavo, jiems tas faktas skausmingų išgyvenimų nesukėlė.
„Pasak vaikų, jiems čia daug geriau, jais užsiima, rūpinasi. Tikrai geriau, nei pas globėją, kur nuolat buvo girtaujama. Mergytė pastarosiomis dienomis tapo kalbesnė, vaikams teikiama ir psichologinė pagalba. Šie vaikai užsidarę, prislėgti, liūdni ne dėl to, kad atsidūrė vaikų namuose, o todėl, kad juos paliko mama. Juk pradinukei reikalinga nuolatinė mamos pagalba, rūpestis, meilė grįžus iš mokyklos. Berniukui kiek kitaip, jis lankė savaitinį darželį, nebūdavo namie savaitėmis. Palikti vaikai išgyvena didelį stresą“, – situaciją apibūdino globos namų direktorė.
Plačiau skaitykite vasario 18 d.
„Sekundėje“.
Lina RUMBUTYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Be tėvų meilės ir globos likusių vaikų pečius užgula nežinia, dingsta saugumo jausmas.
