Valstybės vairas sukamas link ateities be vaikų globos namų. Jau kuris laikas siekiama mažinti valdiškuose namuose augančių vaikų skaičių ir kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų apgyvendinti šeimose.
Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Audronės Grainienės teigimu, šiuo metu mieste didesnė pusė – 59 procentai – tėvų globos netekusių vaikų auga ne po valdiškų namų stogu, o šeimose.
Vaikus paėmusiems globėjams (rūpintojams) valstybė moka globos (rūpybos) išmoką. Pinigų nedaug – maksimali išmoka už vieną vaiką gali būti 152 eurai. Jeigu, be šios išmokos, vaikas dar gauna našlaičio pensiją ar alimentus iš tėvų, globos (rūpybos) išmoka yra atitinkamai mažinama.
Tad šeimai, pasiryžusiai atverti namų duris naujam nariui, jį išlaikyti gali tapti nelengva našta. Tarp pasirengusių taip pasielgti žmonių atsiranda ir abejojančiųjų – ar šeima pajėgs tinkamai rūpintis vaiku, ar galės jį viskuo aprūpinti.
A. Grainienės nuomone, abejojantiems apsispręsti galėtų padėti nuo šių metų pradžios įsigaliojusi nauja Išmokų vaikams įstatymo nuostata, pagal kurią vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, pradedamas mokėti ir tikslinis priedas.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja primena, kad miesto Savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2014 metų globėjams, kurie į savo šeimą priėmė auginti jokiais giminystės ryšiais nesusijusį vaiką, mokama pagalbos išmoka. Praėjusiais metais tokią išmoką – po 152 eurus, Panevėžio miesto savivaldybė mokėjo septynių vaikų globėjams – šeimoms, priėmusiems savais tapusius visiškai svetimus vaikus.
Prašymai – visus metus
Iš valstybės biudžeto mokamos globos (rūpybos) išmokos visose šalies savivaldybėse vienodos – ir svetimus, ir giminaičių vaikus auginantiems globėjams, fiziniams bei juridiniams asmenims.
Per praėjusius metus Panevėžyje globos (rūpybos) išmoka skirta 242 globėjams, besirūpinantiems 274 globotiniais. Nuo šių metų sausio mėnesio vaikus šeimose auginantiesiems prie gaunamos išmokos prisidės dar ir tikslinis priedas.
Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sako, kad visus 2016 metus tas priedas kas mėnesį bus vienos bazinės socialinės išmokos dydžio – 38 eurai. Skiriant tikslinį priedą nebus vertinama, ar vaikui mokama našlaičio pensija, alimentai, ar jis gauna kitokias išmokas – šis priedas bus skiriamas visiems globėjams.
Nuo 2017 metų sausio 1 dienos priedas taps gerokai didesnis, sieks keturis bazinės socialinės išmokos dydžius ir bus 152 eurai.
Dėl šio priedo vaiko globėjai turi kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių ir pateikti prašymą. Prašymą galima atsiųsti ir paštu, pateikti internetu, tačiau jis turi būti nustatytos formos. Laisvos formos prašymai negali būti priimami.
Z. Ragėnienė sako, kad skubėti teikti prašymus neverta. Išmokos priedas bus grąžinamas už visus dvylika praėjusių mėnesių. Prašymus galima pateikti per visus 2016 metus, o pinigai bus išmokami skaičiuojant nuo šių metų sausio 1 dienos, nepaisant prašymo pateikimo datos.
Socialinės paramos skyrius atkreipia gyventojų dėmesį, kad išmoka mokama tik globėjams. Žinotina, kad globos (rūpybos) išmokos negauna ir tikslinių priedų negaus tų vaikų, kurių tėvai dirba užsienyje, globėjai, tai yra tie, kurių globa įsteigta tėvų prašymu.
Tikslinis priedas nebus skiriamas nei globos namuose, nei šeimynose augantiems vaikams, o tik auginamiems šeimose.
Z. Ragėnienė mano, kad sprendimas skirti tikslinius priedus yra protingas, jis padės pagerinti globėjų padėtį.
Paima iš nesaugių namų
Panevėžio rajone globos (rūpybos) išmokos šiuo metu mokamos 85 globėjams, auginantiems 103 vaikus.
Kaip teigia rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistė Zita Dūdėnienė, dėl globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimo kol kas pateikti tik keli prašymai. Atėjusieji rašyti prašymų dėl tolesnio globos išmokų mokėjimo užpildo popierius ir dėl tikslinių priedų.
Kiekvienais metais iš girtaujančių, smurtaujančių, neatsakingų tėvų namų tenka paimti vaikus. Vieni jų patenka į valdiškus namus, kai kurie – į giminaičių ar svetimų žmonių šeimas.
Vaikui globa nustatoma tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių aplinkybių – priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko.
Globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, jo auklėjimas, ugdymas, kitų dvasiškai ir fiziškai augti tinkamų sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Kai vaiko globėju paskiriamas vienas fizinis asmuo ar abu sutuoktiniai – nustatoma globa (rūpyba) šeimoje. Kartu su savais vaikais tokioje šeimoje negali būti daugiau kaip penki vaikai, tačiau gali būti išimčių. Jeigu nustatant globą siekiama neišskirti brolių ir seserų, šeimoje globojamų vaikų skaičius gali būti ir didesnis.
A. Grainienė sako, kad kiekvienam vaikui idealiausia augti savoje šeimoje, su savo tėvais, broliais, seserimis. Tačiau ne visada tai įmanoma. „Jeigu nustatome pažeidimų, jeigu matyti, kad vaikams gimtuosiuose namuose nesaugu, negera, vaikai paimami ir tėvų teisės ribojamos“, – sako skyriaus vedėja.
Per praėjusius metus Panevėžyje iš tėvų namų buvo paimta aštuoniolika vaikų. Norintiems susigrąžinti atžalas tėvams tenka įrodyti, jog suprato savo klaidas, pasitaisė. Tačiau tai padaryti sugeba toli gražu ne kiekvienas. Be tėvų globos likę vaikai atsiduria arba vaikų globos namuose, arba kitoje šeimoje.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
