Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos darbuotojai, spręsdami klausimą, paimti vaiką iš šeimos ar ne, turi įvertinti ir tai, ar paėmę turės kur jį apgyvendinti.
Rajone nėra nei šeimynų, nei įstaigos, kur laikinai galėtų būti apgyvendinti nuo tėvų atskirti vaikai.
Sūnų atskyrė nuo motinos
Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos darbuotojai praėjusį pirmadienį iš 40 metų rajono gyventojos paėmė 2 metų sūnų, įtariama, kad vaikas motinos buvo sumuštas. Smurto žymes ant berniuko kūnelio pastebėjo šeimoje apsilankę socialiniai darbuotojai ir apie tai informavo vaikų teisių apsaugos darbuotojus.
Neseniai vyrą palaidojusi moteris, viena auginanti du vaikus, kurių jauniausiajam vos keli mėnesiai, į rajoną atsikraustė iš miesto. Ji nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau socialiniai darbuotojai motiną stebėjo.
Galbūt nuo savo mamos nukentėjęs berniukas perduotas giminaičių globai.
Panevėžio apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nedidelio sveikatos sutrikdymo.
Rajono vaikų teisių apsaugos specialistai džiaugiasi, kad vaiku sutiko pasirūpinti giminės.
„Mums sudėtinga dirbti, kai nėra šeimynų ar įstaigos, kur laikinai galėtume jį apgyvendinti, kol išsiaiškinsime, ar vaikui saugu šeimoje, kol vyksta ikiteisminis tyrimas“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Matuzevičienė.
Neturi kur dėti
Norvegijoje lietuviai skundžiasi jiems nesuvokiamu vietos vaiko teisių apsaugos tarnybų, atimančių iš jų vaikus, elgesiu. Lietuvoje vaikai nuo tėvų atskiriami kraštutiniu atveju.
Vaikų teisių specialistai ne tik neturi tokių didelių teisinių galių, kaip jų kolegos norvegai, bet ir kartais susiduria su problema, kur padėti paimtus vaikus.
Vienintelės rajone šeimynos steigėja G. Grigaliūnienė mano, kad lietuvius užsiimti svetimų vaikų globa atbaido įstatymų spragos. A. Repšio nuotr.
Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos specialistams, kiekvieną kartą iškilus būtinybei laikinai atskirti vaiką nuo tėvų, tenka sukti galvą, kur jį priglausti.
Rajonas, skirtingai nei miestas, neturi vaikų grupinio gyvenimo namų (anksčiau vadintų laikinaisiais). Savivaldybei priklausantys Linkaučių vaikų globos namai pilni, be to, juose negali gyventi vaikai iki 3 metų.
Norint vaiką apgyvendinti Panevėžio A. Bandzos vaikų globos namuose, reikalingas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nukreipimas. Rajone tėra vienintelė Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimyna, kuri yra perpildyta.
Jeigu neatsiranda vaiku laikinai sutinkančių pasirūpinti giminių, vaikų teisių apsaugos darbuotojai atsiduria nepavydėtinoje padėtyje.
Prieš savaitę jiems teko belstis į G. ir V. Grigaliūnų namų duris dėl mažos mergaitės, nors puikiai žinojo, kad sutuoktiniai ir taip globoja daugiau vaikų, nei rekomenduojama šeimynoms. Jų laikinai priglausta mažametė tapo 17-ąja globotine.
Teoriškai problemos nėra, praktiškai yra
Panevėžio rajono savivaldybė Vadokliuose atidarė nestacionarinių paslaugų centrą, kuriame, be kita ko, gali prisiglausti viena kita motina (tėvas) su vaiku smurto artimoje aplinkoje atveju. Tačiau įstaiga nepritaikyta apgyvendinti vaikus tokiais ekstremaliais atvejais, koks įvyko praėjusį pirmadienį.
Vaikų paėmimas iš šeimos yra neprognozuojamas, seniūnijų socialiniai ir vaikų teisių apsaugos darbuotojai niekada nežino, kiek per savaitę, mėnesį bus tokių situacijų, kai teks paimti vaiką iš šeimos, pavyks įkalbėti jo giminaičius jį priglausti ar ne. Jei ne – kur tokį vaiką apgyvendinti?
Pasak jų, bepigu miestui, kuris turi Vaikų grupinio gyvenimo namus.
Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Antanas Pocius teigia, kad yra sutartis su A. Bandzos vaikų globos namais dėl laikino vaikų prieglobsčio.
Šių namų direktorius Sigitas Juodzevičius sako, kad laikinai globoti vaikus jie priimta tik išimtiniais atvejais. Be to, reikalingas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nukreipimas.
„Žinoma, esant ekstremaliai situacijai, kai namuose vaikui nesaugu arba nežinia, kur dingę jo tėvai, mes neatsisakysime jo priglausti, tačiau mums jį atvežusi savivaldybė privalės gauti leidimą iš ministerijos dėl laikino jo apgyvendinimo“, – kalbėjo direktorius.
A. Bandzos vaikų globos namuose gyvena per 100 vaikų.
Ministerija nelinkusi didinti šios įstaigos globotinių skaičiaus. Neseniai Panevėžio savivaldybė norėjo čia apgyvendinti vieną vaiką, tačiau ministerija nedavė leidimo.
Tėvų globos netekęs panevėžietis buvo nukreiptas į Obelių vaikų globos namus.
Miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė sako neįsivaizduojanti, ką reikėtų daryti, jei miestas neturėtų Vaikų grupinio gyvenimo namų.
„Pirmiausia visada stengiamės surasti vaiko giminaičius, kurie galėtų juo laikinai pasirūpinti. Tačiau yra tokių, kurių niekas nenori paimti. Tokius apgyvendiname Vaikų grupinio gyvenimo namuose, nes šeimynų neturime“, – pasakojo vedėja.
Ši Panevėžio savivaldybei priklausanti įstaiga neišvarytų ir rajono vaikų, jeigu juos, pavyzdžiui, naktį rastus gatvėje, atvežtų policija, tačiau jau kitą rytą rajono Savivaldybė sulauktų prašymo juos pasiimti.
Linkaučių vaikų globos namuose yra 48 vietos, šiuo metu juose gyvena 46 vaikai. Netrukus čia apsigyvens du A. Bandzos vaikų globos namų auklėtiniai – rajono gyventojai.
„Esant didelei būtinybei galėtume kuriame nors kambaryje pastatyti papildomą lovą, jeigu klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos būtų išspręstas per dieną ar dvi. Tačiau mes negalime teikti tokių laikinos globos paslaugų, kurias teikia miesto Vaikų grupinio gyvenimo namai“, – „Sekundei“ teigė Linkaučių vaikų globos namų direktorė Jūratė Pagojienė.
Šeimynos įkūrėja baksnoja į įstatymų spragą
Laikinųjų vaikų globos namų neįkūrusiam Panevėžio rajonui dabar galvoti apie tokią įstaigą, matyt, ne pats tinkamiausias metas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar 2013-aisiais patvirtino perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams programą, pagal kurią ilgainiui nebeturėtų likti valdiškų globos įstaigų. Tačiau nei Panevėžio mieste, nei rajone neatsiranda gyventojų, norinčių kurti šeimynas ir globoti vaikus.
G. Grigaliūnienė tuo nesistebi. Pasak jos, šeimynos nekuriamos ne todėl, kad lietuviai nenorėtų globoti svetimų vaikų, o dėl nepalankių įstatymų.
Nuo 2010 metų šeimynas įkūrę gyventojai vadinami ne šeimynos tėvais, o dalyviais.
G. Grigaliūnienė ir jos vyras gauna ne atlyginimą, o dalyvio pajamas. Šios lėšos negali būti mažesnės negu minimali mėnesio alga ir didesnės negu Vyriausybės tvirtinamos einamųjų metų draudžiamosios pajamos. Šiuo metu – 434 eurai (beveik 1488 Lt), nuo kurių dar sumoka mokesčius.
„Nesvarbu, ar globoji 12, ar 17 vaikų, vis tiek gausi tiek pat. Mes su vyru dar spėjome užsidirbti normalesnes pensijas, o dabartinių šeimynų steigėjai gali tikėtis pačių mažiausių“, – tvirtino G. Grigaliūnienė.
Kadangi šeimynos steigėjai negauna atlyginimo, negali gauti banko paskolos, išsimokėtinai pirkti prekių.
Kiekvienam globojamam vaikui iš valstybės lėšų mokama vaiko globos (rūpybos) išmoka (520 Lt) bei globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas (520 Lt), iš viso šeimynoje globojamas vaikas gauna 1040 Lt, arba 304 Eur.
Turėdamos juridinio asmens statusą šeimynos privalo atsiskaityti už gaunamas lėšas. G. Grigaliūnienės teigimu, šeimynos yra tarsi smulkieji verslininkai, tik neturi teisės užsiimti kita ūkine veikla, nebent gauti pajamų iš darbo santykių. Tačiau globojant vaikus kur nors dirbti nelabai realu.
Pasiligoję šeimynos tėvai negauna nedarbingumo išmokų, neturi atostogų. Jie gali samdyti pagalbininką, kuris padėtų rūpintis vaikais, tačiau tai turi daryti iš vaikų pinigų. Be to, reikėtų susimokėti papildomus mokesčius, užpildyti krūvas dokumentų.
„Rajono Savivaldybė mums visokeriopai padeda, bet valstybė kuria kliūtis neprotingais įstatymais“, – kalbėjo pernai rajono garbės piliete išrinkta G. Grigaliūnienė.
Pasak jos, nėra ko stebėtis, kad globos namuose gyvena vos ne 10 kartų daugiau vaikų nei šeimynose – apie 4000. Beje, valdiškoje įstaigoje augančio vaiko išlaikymas valstybei kainuoja 600 – 700 eurų, t. y. dvigubai daugiau nei šeimynoje.
Inga SMALSKIENĖ
