Skurstančiose šeimose augančius vaikus globojanti labdaros draugijos „Atjauta“ vadovė Audronė Kuprionienė puikiai žino, ką šioms šeimoms reiškia išleisti vaikus į mokyklą. Artėjant rugsėjui situacija kartais tampa beviltiška – iš visų įmanomų šaltinių surinktų lėšų nupirkti būtiniausių mokyklinių reikmenų visiems tiesiog neįmanoma, nes į mokyklą suruošti kartais reikia keturias, penkias ar dar daugiau vienos šeimos atžalų.
Jau nuo liepos savivaldybių socialinės paramos skyrius užplūsta mažas pajamas gaunančios šeimos ir prašo padėti išleisti vaikus į mokyklą. Jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 153 eurai, valstybė paramą skiria.
Mokinio reikmenims įsigyti per kalendorinius metus skiriama 45,6 euro vienam mokiniui. Nuo kitų mokslo metų numatyta tą sumą didinti iki 57 eurų. Vyriausybė jau pritarė tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui.
„Atjautos“ vadovė mano, kad žinia apie ketinimą nuo kitų mokslo metų padidinti paramą visiems turėtų būti gera.
„Nors kas žino, kiek per tą laiką viskas dar labiau pabrangs. Visą rugpjūtį maisto produktų labdaros atsiimti ateinančios moterys tik ir kalba apie mokyklinių reikmenų brangumą, dejuoja, kad neįperka – štai, sako, paprasčiausias tušinukas anksčiau kainavo 80 centų, dabar reikia mokėti tiek pat euro centų ar net visą eurą. Bene didžiausias galvos skausmas – pratybų sąsiuviniai, nes jų reikia daug ir jie tikrai nėra pigūs“, – sako vadovė.
Parama vargstantiesiems
A. Kuprionienė pasakoja, kad mokykliniais reikmenimis draugija padėti negali – skurstančias šeimas „Atjauta“ remia maisto produktais. O juk rengiant vaiką į mokyklą reikia ne tik sąsiuvinių, rašymo priemonių, bet ir kuprinių, sportinės aprangos, dažno greitai išaugamų drabužių, batų.
„Kartais svarstau, kaip gausių šeimų mamos pakelia tokią naštą, kaip jos sugeba vaikus tinkamai išleisti į mokyklą “, – stebisi labdaros draugijos vadovė.
Geros valios žmonės dažniausiai padeda produktais – per akcijas nuperka maisto, vargšams aukoja prekybos centrai, gamybos įmonės. O mokyklinių ar buities reikmenų šeimoms dovanojama labai retai.

Labdaros draugijos „Atjauta“ vadovė Audronė Kuprionienė sako, kad parama maisto produktais leidžia iš šeimos biudžeto sutaupyti keletą eurų mokykliniams reikmenims.
„Atjauta“ iki šiol negali pamiršti pernai prieš Kalėdas užsukusio jauno vyro ir pasisiūliusio pagelbėti nepriteklius kenčiančiai šeimai: nupirkti to, ko jiems tuo metu labiausiai reikia.
„Už geradario skirtus du šimtus litų labai sunkiai besiverčiančiai šeimai nupirkome taip reikalingų buities reikmenų. Gaila, kad prieš rugsėjį niekas nepasiūlo sunkiai besiverčiantiesiems padėti parengti vaikus mokyklai. Pas mus lankosi net septynis vaikus į mokyklą leidžianti šeima, tad nesunku suprasti, kokios išlaidos jiems tenka“, – pasakoja vadovė.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos namuose užsiėmimus globojamų šeimų vaikams vedanti A. Kuprionienė teigia, kad ir medžiagų meniniams darbeliams tenka ieškoti verčiantis per galvą.
„Iš draugų ir pažįstamų renkame audinių skiautes, siūlų atliekas, iš gamtos parsinešame akmenukų, šakelių, kaštonų ir panašiai. O flomasterių, tušinukų, plastilino nuolat trūksta, jei pavyksta įsigyti, vaikai kaipmat sunaudoja. Džiaugtumėmės, jeigu geri žmonės galėtų dovanoti užsiėmimams tinkamų priemonių“, – sako A. Kuprionienė.
Gavėjų mažėja
Miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Zitos Ragėnienės teigimu, pagal per tris mėnesius gautus prašymus parama – po 45,6 euro vienam mokiniui – šiemet buvo skirta 1100 šeimų, jose yra 1700 mokinių.
Mokyklose mažėjant mokinių, mažėja ir paramos prašytojų.
Praėjusiais metais per tą laiką parama buvo skirta 1300 mažas pajamas gaunančių šeimų, kuriose buvo 2100 mokyklinio amžiaus vaikų.
Pinigai pervedami į vieno iš tėvų sąskaitą ir jie nuperka, ko labiausiai mokyklai reikia. Kai kuriems gavėjams – socialinės rizikos šeimoms – grynųjų neduodama, kad jie nebūtų panaudoti ne pagal paskirtį. Už skirtus pinigus reikmenis mokiniams perka šeimas globojantys socialiniai darbuotojai.
Panevėžio socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyriaus vadovė Romualda Junevičienė teigia, kad šiuo metu į socialinės rizikos šeimų sąrašą yra įtraukta 180 šeimų. Visoms toms, kuriose yra mokyklinio amžiaus vaikų, mokykliniams reikmenims skirti pinigai tėvams neatiduodami – už juos nuperkama, ko labiausiai reikia: sąsiuvinių, piešimo, rašymo priemonių ar pan. Pinigų nėra daug, jų užtenka tik būtiniausiems reikmenims, apie kokias nors papildomus pirkinius negali būti nė kalbos. Gaunamos sumos pakanka gal tik priešmokyklinio amžiaus vaikams skirtoms ugdymo priemonėms.
Pinigus gauna ir reikmenis gali pirkti tik neįtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą tėvai, kol kas stebima, kaip jie elgiasi.
Stebimųjų šiuo metu daugėja, ant rizikos slenksčio jau atsidūrė per 40 vaikus auginančių šeimų.
Tik maitinimas
Panevėžio rajone parama mokykliniams reikmenims įsigyti šiemet buvo skirta 796 šeimoms, jose auga 1461 vaikas. Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, tokios paramos gavėjų, kaip ir mieste, mažėja.
169 šeimose augantiems 404 mokiniams mokyklines priemones šiemet pirko socialiniai darbuotojai – tėvams pinigai nepatikėti.
Vedėjos teigimu, jeigu šeimos pajamos bent šiek tiek viršija numatytus 153 eurus vienam asmeniui, parama mokyklinėms prekėms įsigyti negali būti skiriama. Tačiau tokiose šeimose augantiems vaikams nemokamas maitinimas vis dėlto gali būti skirtas. Rajono Savivaldybė priėmusi sprendimą, kad išimtiniais atvejais nemokamus pietus mokykloje gali gauti ir tų šeimų, kuriose pajamos asmeniui neviršija 204 eurų, vaikai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimais siūloma tobulinti esamą socialinės paramos mokiniams teisinį reguliavimą.
Pavyzdžiui, siūloma įtvirtinti, kad mokyklų steigėjai turėtų galimybę savivaldybių nustatyta tvarka skiriamam nemokamam maitinimui panaudoti iki 4 procentų išlaidoms socialinei paramai mokiniams finansuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu tam tikslui gali būti panaudota iki 2 procentų lėšų.
Taip gali būti užtikrinta, kad, esant sunkiai situacijai šeimoje, mokyklų steigėjai turėtų galimybę paremti mokinius visus mokslo metus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ






