Šiurpinanti senovė
Juoda, tamsi, į žemę susmegusi bemaž šimto metų troba
polietileno plėvele nuo vėjo ir lietaus užkaltais langais. Viduje – vargana
krosnis, iš kurios virstantys dūmai paskandina prieblandoje du mažyčius
kambariukus su lovomis, apkrautomis drabužiais. Nei praeiti, nei apsisukti.
Tačiau Virginija ir jos vyras Rimantas Rastauskai čia išsitenka
su 10 vaikų – trimis dukromis ir septyniais sūnumis, kuriems nuo vieno mėnesio
iki 18 metų.
Tiek lovų, kiek yra žmonių, žinoma nėra – niekaip netilptų
maždaug dvidešimties kvadratinių metrų būste. Vaikai lovose miega po tris –
dviejų galvos viename gale, trečiojo – kitame. Po vieną miegoti sąlygų neturi
net paaugliai.
Šiuose namuose vienintelis privalumas jiems tas, kad jie miega
kitame, nuo tėvų kambario paklode atskirtame kambariuke. Penki mažesnieji
glaudžiasi kartu su tėvais.
Nors iš dešimties vaikų šeši lanko mokyklą, pirkioje stalo
nematyti. Vieninteliai civilizaciją menantys daiktai – senas, nedidelis
televizorius ir šaldytuvas.
Šiemet kovo mėnesį dešimtąjį vaiką pagimdžiusi ir į baisiąją
trobą naujagimį parsivežusi 40 metų Virginija Rastauskienė negali pasakyti,
kokiame amžiuje gyvena. Toks klausimas neraštingai moteriai per sunkus, o jos
vyrui Rimantui, nors ir ragavusiam šiek tiek mokslo, neaktualus.
Kitaip jie seniai iš šios trobos atokiame Pakryžių kaime,
Miežiškių seniūnijoje, būtų išsikraustę į normalius namus.
Per pastaruosius trejus metus Panevėžio rajono savivaldybė
jiems siūlė net kelis būstus: Vadoklių seniūnijos Alantės kaime, Ramygalos
seniūnijos Daniūnų kaime, Velžio seniūnijoje, Liūdynėje, Krekenavos seniūnijoje,
Linkaučiuose. Bet nė vienas iš siūlomų būstų, nors iš jų trys buvo nuosavi namai
su ūkiniais pastatais, o vienas – daugiabutyje, šeimai netiko.
Panevėžio rajono valdžia Rastauskams į namus pristato ir ES
paramą maisto produktais, ir užsieniečių dovanotos labdaros, bet, gink Dieve,
niekada į Pakryžius nenuveža pačių geradarių. Gėda, kad svetimšaliai Lietuvoje
pamatys viduramžius.
Nenori atiduoti varguolių
Pernai Rastauskai Miežiškių seniūnui Albinui Jacevičiui
pažadėjo daugiau nesispyrioti, jeigu jiems bus pasiūlytas, jų supratimu,
tinkamas būstas.
Taigi šiemet, kai Vadoklių seniūnijos Mikėnų kaime buvo
atlaisvintas erdvus namas su rūsiu, ūkiniais pastatais, žeme ir mokykla
pašonėje, jį iškart pasiūlė Rastauskams. Miežiškių seniūnas šeimos galvą,
Rimantą, seniūnijos transportu pavėžėjo iki Mikėnų. Paskui dar kartą jį nuvežė
su žmona Virginija, kai ši sustiprėjo po gimdymo.
Sutuoktiniai namo neišpeikė, bet pareiškė nenorintys keltis į
rajono užkampį. Netgi pasipiktino, kad juos nori ištremti iš gimtųjų vietų.
Rastauskai pradėjo graudentis, kad jie bus atplėšti nuo savo senų tėvų, o jų
vaikai – nuo senelių, gyvenančių šiose apylinkėse. Vyras ir žmona pareikalavo,
kad Savivaldybė suremontuotų gretimame, Jasvilonių kaime esantį namą, kuriame
kažkada veikė pradinė mokykla, ir atiduotų jiems.
Daugiavaikių tėvų nuo tariamos tremties į Vadoklių seniūniją
stojo ginti ir Kurganavos mokykla, kurią lanko šeši Rastauskų vaikai.
Mat šiais laikais mokyklai netekti tiek vaikų, iš kurių, beje,
keli mokosi pagal adaptuotą programą ir atsineša didesnį nei įprasta mokinio
krepšelį, didelis nuostolis, dalis pedagogų gali likti be darbo.
Mokytojai apie neva skriaudžiamą šeimą suraitė raštą
opozicijoje esantiems Panevėžio rajono savivaldybės politikams. Šie iškart
sumojo, kad iš šios istorijos galima sau susirinkti taškų artėjančiuose
rinkimuose. Juolab kad Rastauskams siūlomas namas Mikėnuose prieš daug metų
Savivaldybės buvo nupirktas iš vicemero Vytauto Rapolo Gritėno giminių.
Praėjusiame Tarybos posėdyje Lietuvos liberalų sąjūdžio
atstovas Gintaras Vilniškis kreipėsi į valdančiuosius su prašymu, kad jie
atsižvelgtų į daugiavaikės šeimos norus ir neiškeldintų jų iš Miežiškių
seniūnijos.
Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys
teigia, kad apleistą mokyklos pastatą Jasvilonių kaime paversti gyvenamuoju namu
kainuotų ne vieną šimtą tūkstančių. Tokių pinigų sunkmečiu Savivaldybė neturi, o
daugiau tinkamų būstų daugiavaikei šeimai Miežiškių seniūnijoje nėra.
„Rastauskams Mikėnų kaime siūlome tikrai gerą namą. Be to, arti
mokykla. Gal jiems metas liautis rodžius kaprizus ir vieną kartą pagalvoti apie
vaikų gerovę“,– sakė direktorius.
Nerimauja dėl vyro ištikimybės
V. ir R.Rastauskai niekur nedirba. Šeima gyvena iš socialinių
pašalpų. Šeimos galva retkarčiais susiranda padienių darbų. Tačiau didelė
šeimyna pavalgiusi ir apsirengusi, nes tėvai nėra girtuokliai ar tinginiai.
Rastauskai laiko karvę, prieauglį, ožkų, paukščių, turi daržą.
Vyras ir žmona daug metų yra socialinių darbuotojų akiratyje dėl savotiško
požiūrio į gyvenimą ir socialinių įgūdžių stokos.
Kai „Sekundė“ lankėsi pas Rastauskus, šeimos galvos namuose
nebuvo. V.Rastauskienė paaiškino, kad vyras uždarbiauja miške.
Vedžiodama po skurdžius namus moteris sutiko, kad juose prastos
sąlygos auginti vaikus, bet tikino nenorinti kraustytis į Mikėnus. Paklausta
kodėl, iš pradžių aiškino, kad jai toli bus lankyti Limeikių kaime gyvenančią
savo motiną, o paskui prisipažino turinti rimtesnę priežastį.
„Ten gyvena Rimo simpatija, tai jis vėl bėgs pas ją“, –
prasitarė V.Rastauskienė.
Ji pasakojo, kad prieš kelerius metus vyras ją buvo palikęs ir
kurį laiką gyveno su kita moterimi. Virginija nebenori vėl prarasti jo.
R.Rastausko motyvų, kodėl jis priešinasi, išgirsti nepavyko.
Jis Miežiškių seniūnijai savo argumentus išdėstė raštu. Iš padrikų sakinių
galima suprasti, kad vyras nuogąstauja nebegalėsiantis dažnai matytis su savo
senyva motina, kuri gyvena Raguvėlėje.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 7 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
P.Luko nuotr. Ankšta. V.Rastauskienė su vyru
ir 10 vaikų gyvena vos daugiau kaip 20 kvadratinių metrų būste.
