Panevėžys jau seniai prarado lietuviškosios Čikagos etiketę, tačiau darbo policininkams mieste nestinga. Nerimą kelia tai, kad itin padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų ir vagysčių, o pareigūnų, galinčių užtikrinti tvarką ir saugumą, trūksta.
Policijos pareigūnai pastebi, kad Panevėžio apskrityje itin daugėja smurto artimoje aplinkoje ir vagysčių. Tačiau tai sieja ne tik su didėjančiu nusikalstamumu, bet ir su visuomenės pasitikėjimu policija. U.Mikaliūno nuotr.
Daugiau pranešimų
Kaip teigė visai neseniai Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pradėjęs vadovauti Egidijus Lapinskas, vien per šių metų tris pirmuosius mėnesius komisariatas sulaukė 10 614 pranešimų apie įvairias galimas nusikalstamas ar neteisėtas veikas. Pernai tuo pat metu jų buvo maždaug tūkstančiu mažiau. Viena opiausių problemų – daugėja vagysčių ir smurto artimoje aplinkoje.
„Palyginti su Šiauliais, Panevėžyje beveik pusę visų nusikaltimų sudaro vagystės. Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje taip pat daugėja, tačiau jų vis dar mažiau nei Šiauliuose. Sunku pasakyti kodėl: ar Šiauliuose vyrai labiau skriaudžia moteris, ar panevėžietės labiau pakančios“, – juokavo E. Lapinskas.
Jo teigimu, iš pranešimų skaičiaus galima spręsti ne tik apie didėjantį nusikalstamumą, bet ir apie augantį visuomenės pasitikėjimą policija. Tačiau ji nėra visagalė. Pagrindinė problema – trūksta pareigūnų. Visoje Panevėžio apskrityje yra net 114 laisvų pareigybių – tiek, kiek žmonių dirba Panevėžio miesto policijos komisariate.
„Pareigūnų trūkumas yra viena iš pagrindinių problemų. Reikėtų ir didesnio finansavimo, bet galime pasidžiaugti bent tuo, kad šiemet pirmą kartą nuo sunkmečio policijai nebuvo sumažintas finansavimas, net šiek tiek padidintas“, – pasidžiaugė vyriausiasis komisaras.
Papildomos lėšos skirtos tam, kad Panevėžio ir kituose rajonuose vienu metu patruliuotų ne mažiau kaip du policijos ekipažai. Skaudžios pamokos, kai nesulaukusi pagalbos automobilio bagažinėje gyva buvo sudeginta septyniolikametė dembaviškė ar Biržų miesto centre nušautas paauglys, privertė perskirstyti prioritetus ir pasiekti, kad pagalba žmones pasiektų laiku. Į svarbiausios kategorijos iškvietimus patruliai turėtų atvykti per maždaug dešimt minučių.
Siaučia ilgapirščiai
Papildomų pareigūnų reikėtų ir vagystėms tirti ir prevencijai, mat šimtui tūkstančių Panevėžio apskrities gyventojų tenka 251 vagystė, o šalies vidurkis yra 249 vagystės. Padaugėjo ne tik vagysčių iš gyvenamųjų namų, bet ir iš automobilių, plėšimų atvejų. Tačiau sučiupti ilgapirščius pavyksta retokai – tik 27,2 proc. visų vagysčių išaiškinama.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viršininko Vido Sabonio teigimu, labiausiai jaudina tai, kad nepilnamečiai, neblaivūs asmenys ir grįžusieji iš įkalinimo įstaigų padaro daugiau nusikaltimų. Vien per šių metų pirmąjį ketvirtį grįžusieji iš įkalinimo įstaigų padarė 89 nusikaltimus, o pernai tuo pačiu metu tokių buvo kone perpus mažiau – 46.
„Vadinasi, įkalinimo įstaigoje teisti asmenys dažniausiai nepasitaiso, tik kuriam laikui eliminuojami“, – svarsto V. Sabonis.
Didžiausias pareigūnų galvos skausmas – ir vis dažnesnės vagystės iš automobilių, mat nustatyti ilgapirščius būna labai sunku. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo apvogta 50 mašinų, bet pavyko ištirti tik dešimt šių veikų. Mat vagiama naktį, pirštų atspaudų ar kitų įkalčių nepaliekama, nusikaltėliai veikia taip organizuotai ir profesionaliai, kad kol savininkas išeina pasižiūrėti, kodėl kaukia jo automobilio signalizacija, vagių ir pėdsakai jau būna atšalę.
V. Sabonio teigimu, galima pasidžiaugti bent tuo, kad buvo nustatytos dvi jaunų nusikaltėlių grupuotės. Viena jų – nepilnamečių – vogdavo įvairias prekes iš kioskų. Nustatyta, kad grupuotės vadeiva keturiolikametis panevėžietis dalyvavo net keturiolikoje nusikalstamų veikų. Teismas jį leido suimti tik tada, kai jaunasis vagišius, tik paleistas iš areštinės, vėl įkliuvo nusikaltimo vietoje. Dar viena 18–19 metų jaunuolių grupuotė iš pagyvenusių moterų ištraukdavo rankines ir naktimis plėšdavo automobilius. Į savo veiklą ji buvo įtraukusi ir trylikametį.
Avarijų priežastis – greitis
Saugumas keliuose – viena iš prioritetinių policijos sričių. Panevėžio miestas ir rajonas visoje apskrityje išsiskiria didžiausiu avaringumu. Kelių policijos biuro viršininko Virginijaus Mačėno tvirtinimu, didele dalimi lemia tai, kad Panevėžio rajone susikerta pagrindinės šalies magistralės. Tačiau lyginti, kiek avaringumas padidėjo tuo pačiu metu pernai ir šiemet, nelabai tikslinga, mat tai lemia ir oro sąlygos. Juk pernai sausis ir vasaris buvo itin sniegingi, tad tokiu oru mažai kas viršija greitį, o šiemet stacionarūs greičio matuokliai per pirmus du mėnesius užfiksavo net 40 miesto ir rajono gyventojų, kurie viršijo greitį.
„Saugumas keliuose yra kelių savininkų ir policijos darbas. Aišku, sunki finansinė situacija lemia tai, kad turime tokius kelius, tačiau kodėl Savivaldybė juos pradeda tvarkyti tik rudenį, ar negalima šių darbų pradėti jau pavasarį“, – priekaištų negailėjo V. Mačėnas.
Jo teigimu, dar viena iš avarijų priežasčių mieste – per daug perėjų, tai neatitinka saugumo reikalavimų. Iš maždaug 200 mieste esančių perėjų reikėtų panaikinti pusę, tačiau tokiems užmojams pasipriešino miesto valdžia.
„Daugeliui atrodo, kad kuo daugiau perėjų, tuo saugiau, tačiau yra atvirkščiai, ypač kai perėjos viena šalia kitos. Iš 18 per pirmuosius šių metų mėnesius nukentėjusių pėsčiųjų dešimt jų buvo sužaloti būtent perėjose. Pavyzdžiui, Beržų gatvėje yra net keturios eismo juostos, tad žmogus, nemokantis plaukti, į gatvę išeina kaip į vandenį“, – palygino V. Mačėnas.
Statistika rodo, kad mažiau išaiškinama greičio viršytojų ir neblaivių asmenų prie vairo, tačiau, Kelių policijos biuro viršininko teigimu, džiaugtis nėra ko, nes realiai tokių yra gerokai daugiau, tik trūkstant policijos pajėgų jų nustatoma mažiau. Todėl labai svarbi visuomenės pagalba. Tačiau vis rečiau sulaukiama pranešimų apie galimai neblaivius vairuotojus ar greičio mėgėjus. Bet pasidžiaugti galima tuo, kad policija vis dažniau sulaukia vaizdo registratoriumi užfiksuotų chuliganiško vairavimo atvejų, ir tokie pažeidėjai sulaukia baudos.
„Didžioji dalis avarijų kyla dėl greičio viršijimo. Deja, esamos baudos nedrausmina pažeidėjų, juk jeigu greitį viršijus 20 kilometrų per valandą galima atsipirkti 50 litų bauda, todėl niekas ir nesisaugo. Gal šią problemą galėtų išspręsti baudos balų sistemos įvedimas“, – svarsto V. Mačėnas.
Saugumas – ne tik policijos rūpestis
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas teigė, kad saugumas neturi būti tik policijos rūpestis. Ir savivaldybės institucijos pagal savo išgales turi investuoti į visuomenės saugumą. Taip pat patys gyventojai privalo nepamiršti, kad už savo turtą ir saugumą atsakingi pirmiausia jie patys. Vagysčių daugėja iš dalies ir dėl to, kad panevėžiečiai dažnai patys nesirūpina tinkama turto apsauga.
„Policija turėtų būti tik partneris, o ne koordinatorius, kaip yra dabar“, – atkreipė dėmesį komisariato viršininkas.
Kita didelė problema yra nelegali akcizinių prekių rinka. Kontrabandiniam alkoholiui gyventojai tokie pakantūs ir dažniau praneša apie galimus pažeidėjus, o dėl nelegalių cigarečių yra kitaip. Išaiškinti kontrabandos mastai rodo, kad šių prekių paklausa didelė. O kol bus paklausa, tol bus ir pasiūla. Daugelis nesupranta, kad šešėlinė rinka – tai mūsų visų pinigai, neateinantys į biudžetą.
E. Lapinsko nuomone, situacija turėtų pasikeisti visose apskrityse pradėjus dirbti bendruomenės pareigūnams, kurie padės tiek visuomenei, tiek policijai. Didelė paspirtis yra ir policijos rėmėjai bei didėjantis gyventojų, įsitraukiančių į saugios kaimynystės projektą, skaičius.
„Viena policija nėra pajėgi užtikrinti saugumo, ypač kai taip trūksta pareigūnų. Tad labai svarbu, kad pati visuomenė neliktų abejinga ir padėtų mums“, – sakė E. Lapinskas.
Lina DRANSEIKAITĖ
