Didelės gintaro supirkimo kainos ilgapirščius masina brautis į bažnyčias, kuriose yra nemažai šio lietuviško aukso dirbinių. Krekenavos bazilika per trumpą laiką apvogta net du kartus.
Krekenavos bazilikoje per Žolinę, po Šv. Mišių ir šį antradienį pasigesta 6 gintarinių karolių ir medaliono. Visi pavogti votai buvo senoviniai. A. Bankauskaitės nuotr.
Žolinės atlaidus, per kuriuos į Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų baziliką užplūsta minios tikinčiųjų, jos rektoriui Gediminui Jankūnui ir parapijiečiams šįmet apkartino vagystės. Rugpjūčio 15-ąją, sekmadienį, po šv. Mišių, prie stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo kabančiuose mediniuose stenduose pasigesta trijų įžadų ženklų, dovanotų bažnyčiai, vadinamųjų votų – dviejų gintarinių karolių ir medaliono, o šį antradienį pavogti keturi senoviniai gintariniai karoliai. Juos kadaise bažnyčiai, kaip padėkos Dievui ženklą už Marijos užtarimu gautą malonę, padovanojo žmonės.
Įžadų ženklai, arba apžadai, arba vadinamieji votai, – tai kokie nors daiktai, dažniausiai medalionai, rožiniai, karoliai, žiedai, kabinami ant šventųjų paveikslų, reiškiant padėką už patirtus stebuklus: pagijus, susitaikius, sulaukus kūdikio ir kt.
Apie pirmą vagystę klebonas policijai nepranešė. G. Jankūnas sako nematęs prasmės, nes nesitikėjo, kad vagys gali būti surasti.
Visą atlaidų savaitę bažnyčioje lankėsi daug žmonių, ką jau kalbėti apie Žolinės sekmadienį, kai ne tik bazilika, bet ir šventorius, jo prieigos buvo sausakimšos. Be to, neaišku, kada relikvijos buvo pavogtos.
Per atlaidus buvo išjungta signalizaciją, kad tikintieji galėtų netrikdomi apeiti keliais apie altorių, melstis. Po vagystės bazilikos rektorius pradėjo rūpintis uždengti stendus organiniu stiklu, kad ilgapirščiams jie būtų sunkiau pasiekiami. Kun. G. Jankūnas susisiekė su viena firma ir tarėsi, kaip uždengti votus neužgožiant meniškų, medinių stendų grožio.
Manoma, kad vagys gintaro karoliais susigundė dėl aukštų gintaro supirkimo kainų. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Antradienį, tuoj po vidurdienio, dirstelėjęs į vieną iš dviejų stendų dvasininkas atkreipė dėmesį, kad jame dar sumažėjo votų. Lyginant neseniai darytą votų nuotrauką su esamu vaizdu, buvo akivaizdu, kad trūksta keturių senovinių gintarinių karolių.
Senovinis gintaras labai paklausus
Manoma, kad papuošalams galėjo būti apie šimtas metų. Tokius tikintieji bažnyčiai dovanodavo tarpukariu. Bazilika patirtą nuostolį įvertino 8 000 eurų.
Parapijos klebonas neabejoja, kad ilgapirščiai juos pasisavino ne tam, kad pasipuoštų patys ar kitiems dovanotų. Senovinis gintaras rinkoje labai paklausus. Supirkėjai už masyvius ir netrumpus vadinamuosius močiučių karolius moka 2500–4000 tūkst. eurų.
Šį kartą kun. G. Jankūnas iš karto iškvietė policiją.
„Akivaizdu, kad vagystė šviežia. Manau, kad liko vagių pirštų atspaudų. Gali būti, kad tie patys asmenys pasisavino anksčiau dingusius karolius ir medalioną ir, paskatinti sėkmės, nutarė dar kartą pabandyti. Beje, kitas stendas su votais
nepaliestas“, – svarstė dvasininkas.
Pareigūnams buvo nurodyti ir įtariamieji. Ne pirmą savaitę bažnyčioje dirbantys elektrikai antradienį atkreipė dėmesį į vieną žmogų.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Rasa Černauskaitė „Sekundei“ patvirtino, kad sulaikyti du vagyste įtariami vietos gyventojai – abiem po 46-erius metus, abu gerai žinomi policijai, ne kartą teisti.
Saugos moderni signalizacija
Antradienį, kaip tyčia, klebonui teko laikinai išjungti signalizaciją dėl elektros instaliacijos keitimo darbų. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika yra įtraukta į Jono Pauliaus II Piligrimų kelią. Valstybė jai skyrė 126 tūkst. eurų elektros instaliacijai atnaujinti, signalizacijai įrengti.
Antradienį iš sostinės atvyko komisija priimti elektrikų darbo. Jai apžiūrint bažnyčią, pradėjo kaukti vietinė signalizacija. Rektorius ją išjungė, kad svečiai galėtų netrukdomi dirbti.
„Mūsų įrengta signalizacija gana paprasta. Meistrai visus planuotus darbus žada baigti šį rudenį. Tada turėsime šiuolaikinę apsaugą“, – „Sekundei“ pasakojo dvasininkas.
Iš kito projekto bazilikos rektorius planuoja gauti lėšų vaizdo kameroms įrengti.
Bazilika visą dieną atrakinta, prisbiterijoje įvesta signalizacija.
Bazilikos rektorius G.Jankūnas teigia, kad jau rudenį bažnyčioje bus vesta moderni signalizacija, o votai – jau netrukus uždengti organiniu stiklu.
Beje, Krekenavos šventovėje votų yra gerokai daugiau, nei mato joje besilankantys tikintieji. Sukabintos tik patys vertingiausi, atrinkti menotyrininkų. Kiti saugomi saugykloje.
Veda stebuklų registravimo žurnalą
Penkerius metus Krekenavos parapijoje tarnaujantis kun. G. Jankūnas pasirūpino, kad tikinčiųjų patirtos malonės būtų registruojamos specialiame žurnale. Dabar votus atnešę žmonės prašomi raštu paliudyti apie patirtą malonę. Jame jau yra keli įrašai apie patirtus stebuklus: sutuoktinių susitaikymą, išgijimą.
Rektorius apgailestauja, kad bazilikoje jam nepavyko aptikti jo pirmtakų vestų tokių knygų. Dvasininkas svarsto, kad galbūt tokių apskritai nebuvo.
Stebuklingu Švč. Mergelės Marijos paveikslu garsėjančioje Krekenavos bazilikoje vagys apsilanko ne pirmą kartą. Prieš porą metų jie pavogė įžeminimo varinius laidus, nuvestus į bažnyčios bokštą. Iš pradžių nuo apačios nukirpo kelis metrus, paskui grįžo dar.
Po pirmosios laidų vagystės klebonas su parapijiečiais tarėsi, kaip apsaugoti laidus.
„Prie jų budėti žmogaus nepastatysi“, – padūsavo šie, o kitą rytą buvo pasigesta dar kelių metrų vario laidų.
Kun. G. Jankūno nestebino, kad ilgapirščiams nėra nieko švento.
„Jeigu nusikaltėliai žmogų gali nužudyti dėl kelių eurų, tai kas jiems tie karoliai ar laidai iš bažnyčios“, – kalbėjo dvasininkas.
Jis patikino, kad bazilika ir toliau bus atvira visiems tikintiesiems nuo 9 iki 20 val.
„Žmonės galės užeiti ir melstis, kaip tai darė iki šiol. Niekas iš mūsų Dievo nepavogs, o materialius dalykus mėginsim apsaugoti“, – pabrėžė kun. G. Jankūnas.
Vagis išbaidė sargas
Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys sako, kad maldos namai ne pamaldų metų būna užrakinti, tačiau maždaug prieš metus mėginta vogti votus. Ilgapirščiai, iš jų išvaizdos spėjama, kad asocialūs asmenys, pritaikę momentą, kai bažnyčia buvo atrakinta, o joje nieko nebuvo, užsiropštė ant altoriaus ir bandė pasiekti votus. Tačiau sargas juos pastebėjo ir išvaikė.
„Mūsų bažnyčioje votai sukabinti gana aukštai, juos nėra lengva pasiekti. Nuo to karto daugiau bandymų pavogti nebuvo. Nepaliekame atrakintos bažnyčios be priežiūros“, – „Sekundei“ teigė klebonas.
Šv.Petro ir Povilo bažnyčios klebonas R.Zdanys sako, kad ilgapirščiams pavogti votus sutrukdė juos užklupęs sargas. A. Bankauskaitės nuotr.
Kita vertus, dr. R. Zdanys nemano, kad galima visiškai apsisaugoti nuo vagysčių. Pasak jo, žaibiškai apvagiamos net saugomos juvelyrinės parduotuvės. Dvasininkas priminė, kad akylai saugomoje Vatikano Šv. Petro bazilikoje buvo apgadinta Mikelandželo sukurta Pieta.
Vadinamajai Panevėžio raudonajai bažnyčiai žmonės irgi dovanoja apžadų – auksinių, sidabrinių grandinėlių, medalionų, rožinių, tačiau jų patirtų malonių registracijos knyga nevedama.
Kun. R. Zdanys pasakojo, kad kartais už malonę norintys atsidėkoti tikintieji nori dovanoti ypač meniškų, didelę vertę turinčių įžadų ženklų. Vienos parapijos klebonas jo prašė iš užsienio parvežti širdies formos auksinį medalioną – jo garbaus amžiaus stebuklą išgyvenusi parapijietė norėjo būtent tokio apžado.
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros administratorius Eugenijus Troickis sakė, kad bažnyčia dieną yra atvira tikintiesiems, nuo turinčiųjų blogų kėslų yra saugomasi vaizdo kameromis. Jis patvirtino, kad anksčiau būta bandymų vogti.
Katedra nuolat papildoma naujais votais. Malonių registracijos žurnalo joje nėra.
Stebuklinga galia
Krekenava nuo seniausių laikų garsėjo Dievo Motinos paveikslu. Paveiksle vaizduojama Švenčiausioji Mergelė su Kūdikiu ant rankų, jie abu papuošti sidabriniais drabužiais ir karūnomis su brangakmeniais.
1960 m. mokslininkai restauratoriai nustatė, kad paveikslas labai senas, nutapytas Italijos mokyklos stiliumi ir papuoštas sidabru bei brangakmeniais Vilniaus auksakalių.
Tikintieji jį visada laikė turinčiu stebuklingos galios. Padavimas sako, kad stebuklingasis paveikslas į šias apylinkes atgabentas pačiais pirmaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais. Jį iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų.
Kad paveikslas turi stebuklingų galių, liudija daug padėkos ženklų – votų. Sakoma, kad yra jų net kelių šimtų metų senumo. Tiesa, spėjama, kad patys seniausi votai buvo sulydyti, puošiant paveikslą metalu.
Kai XVIII a. pirmoje pusėje jį iš degančios bažnyčios išnešė vienas senukas, Dievo Motinos paveikslas buvo apipintas naujomis legendomis. Nuo to laiko Švč. Mariją čia imta dar uoliau garbinti, o Dievo Motina atsakydavo gausiomis malonėmis.
Religinėje literatūroje rašoma, kad votai Bažnynčios istorijoje žinomi nuo V – amžiaus. Jie dažniausiai buvo gaminami iš aukso, sidabro, paauksuoto vario.
Lietuvoje votai atsirado su pirmosiomis bažnyčiomis.
XVII – XVIII amžiuje šventųjų paveikslus ir skulptūras buvo populiaru puošti brangiais vėriniais, rožiniais, segėmis, kryželiais.
Bažnyčioje susikaupus daug votų, jie buvo išlydomi, iš gauto metalo puošiami maldos namai, gaminami liturginiai indai. Teigiama, kad tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl mūsų bažnyčiose neišliko labai senų votų.
Dauguma jų yra sukurti XIX–XX amžiuje.
Inga SMALSKIENĖ
