Vagišiams – atlapi kapinių vartai

Moterys neberado paminklų

Šilaičių kapinėse siautėjantiems ilgapirščiams nereikia sukti
galvos, kaip ištempti nugvelbtus paminklus, kryžius ar tvoreles. Jie gali juos
netrukdomai išsivežti automobiliu pro pagrindinius kapinių vartus. Šie
nerakinami net ir sutemus.

Panevėžietė 33 metų Rasa Januškienė, praėjusį sekmadienį
nuėjusi

aplankyti savo močiutės kapo, pamatė, kad nebėra prieš
ketverius metus pastatyto juodojo akmens paminklo.

Moteriai, kad galėtų įamžinti ją nuo kūdikystės užauginusios
močiutės atminimą, teko uždarbiauti Vokietijoje. Tačiau R.Januškienei labiausiai
gaila ne paminklui išleistų pinigų – jai skaudu dėl išniekinto mylimo žmogaus
kapo.

„Jeigu vartai būtų rakinami bent nakčiai, būtų sudėtingiau
pavogti paminklus. Juk jie sunkūs, per visas kapines nepaneši“, – kalbėjo
ji.

Antradienį paminklo iš balto marmuro ant motinos kapo Šilaičių
kapinėse pasigedo ir panevėžietė Elena Budriūnienė.

Pasak jos, išskirtinės išvaizdos paminklas buvo iš trijų dalių.
Moteris labai abejoja, kad ilgapirščiai jį įstengė nešte išnešti. Ji svarsto,
kad jiems nereikėjo vargti, nes pagrindiniai kapinių vartai nerakinami.

Moterys stebėjosi, kodėl ant kapinių vartų kabanti lentelė
informuoja, kad jie rakinami nuo 8 iki 21 valandos.

„Ar reikėtų suprasti, kad nuo 21 iki 8 valandos ryto jie turi
būti atidaryti?“ – svarstė jos.

R.Januškienė sakė ne kartą mačiusi, kad pagrindiniai kapinių
vartai atidaryti dieną. Neseniai ji įsitikino, kad jie atlapi ir po 10 valandos
vakaro.

Miesto Savivaldybės Ūkio tvarkymo skyriaus vedėjas Antanas
Karalevičius „Sekundei“ sakė, kad aiškios tvarkos dėl vartų rakinimo nėra.

Kapines prižiūrinčios bendrovės „Panevėžio specialus
autotransportas“ miesto tvarkymo skyriaus viršininkas Kęstutis Olišauskas
pareiškė, kad visiems geras nebūsi.

„Jums reikia, kad būtų užrakinti, o keliems šimtams gyventojų –
kad atrakinti. Ir įtik kad nori visiems“, – sakė jis.

Pirko išsimokėtinai

R.Januškienė pastarąjį kartą paminklą matė, kai lankė močiutės
kapą liepos 31-ąją. Ji vienintelė prižiūri velionės kapą. Viena rūpinosi ir
paminklo pastatymu.

„Tėvai manęs įsižadėjo dar gimdymo namuose. Močiutė man atstojo
ir motiną, ir tėvą“, – pasakojo moteris.

Anūkė, 2005 metais palaidojusi močiutę, jautė pareigą ant jos
kapo pastatyti paminklą. Kad užsidirbtų pinigų, išvažiavo į Vokietiją, plovė
indus viename viešbučio restorane. Dėl pašlijusios sveikatos panevėžietei teko
grįžti anksčiau, nei planavo.

R.Januškienei uždirbtų pinigų neužteko sumokėti už paminklą.
Moteris jį įsigijo išsimokėtinai.

R.Januškienė patirtą nuostolį įvertino 2000 litų. „Man tai –
nemaži pinigai“, – teigė ji.

Moteris piktinosi, kad kapinių pagrindiniai vartai nerakinami
net sutemus. Po vagystės kitą dieną ji nuvyko į kapines vėlai vakare, po 10
valandos. Vartus rado neužrakintus.

R.Januškienė neabejoja, kad tuo naudojasi vagys. Jos nuomone,
vartai vakare ir naktį turėtų būti rakinami.

Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 19 d.
„Sekundėje“.

Inga SMALSKIENĖ

A. Repšio nuotr. Tik dėl akių. Nors užrašas
informuoja, kad vartai rakinami nuo 8 iki 21 valandos, jie dažnai būna atlapi
visą parą.