Vadovas yra itin reikšmingas asmuo bendrovėje. Natūralu, kad jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai: reikalavimai veikti sąžiningai, rūpestingai ir siekti tik įmonės interesų. Kai vadovo veiksmai sukelia nepageidaujamų padarinių, dažnai iškyla klausimas, ar jis veikė laikydamasis būtent tokių standartų. Pavyzdžiui, direktorius įmonės vardu sudarė sutartis su nemokiais ar nepatikimais klientais ir, šiems neatsiskaičius, bendrovė patyrė finansinių nuostolių.
Vis dėlto, atsižvelgiant į versle egzistuojančią įprastą ir neišvengiamą komercinę riziką, labai sunku įvertinti, ar įmonės vadovas savo veiksmais peržengė šios rizikos ribas. Siekiant teisme pripažinti jį atsakingą už padarytus nuostolius, taikomas civilinės atsakomybės institutas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki šiol padarytos žalos faktą dažnai laikė pagrindu bendrovės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, ją pirmiausia siejo su asmens tyčiniais veiksmais ar itin dideliu aplaidumu vykdant pareigas.
Šis teismas 2014 m. gegužės 5 d. priėmė nutartį civilinėje byloje „Star 1 Airlines“ prieš Martyną Laivį, kurioje ypač išsamiai nagrinėjo verslo rizikos įtaką vadovo civilinei atsakomybei ir pritaikė verslo sprendimų priėmimo taisyklę.
Verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule) – tai užsienio valstybių teisėje taikoma ir pripažįstama taisyklė, pagal kurią ribojama įmonės vadovo atsakomybė už nuostolius, patirtus dėl jo vardu priimtų ir rizikos nepateisinusių sprendimų, kai jie priimami ar sandoriai sudaromi siekiant įmonės interesų, sąžiningai, gera valia ir nesant jokių neleistinų vadovo asmeninių interesų.
Minėtoje byloje nagrinėtas bankrutavusios bendrovės „Star 1 Airlines“ ieškinys buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nutarė, kad bendrovės direktorius, sudarydamas ir vykdydamas sutartis su galbūt finansinių sunkumų turinčia įmone, dėl ko jo vadovaujama „Star 1 Airlines“ patyrė didelių nuostolių, nepasielgė neteisėtai. Teismas pripažino, kad net ir itin nepasisekusios verslininkų investicijos, sudaryti sandoriai ar kiti vadovų priimti verslo sprendimai, nepateisinę prisiimtos rizikos, iš esmės negali būti pagrindas vadovo asmeninei civilinei atsakomybei, jei jis veikė teisėtai ir nepažeidė savo pareigų vadovaujamos įmonės atžvilgiu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyje pritaikydamas verslo sprendimų priėmimo taisyklę, žengė reikšmingą žingsnį link verslo plėtros skatinimo. Pripažinus, kad vadovai nėra asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius lėmusį žingsnį, jiems tampa lengviau priimti įmonei reikalingus sprendimus. Tokiu atveju, nepasiteisinus rizikai ir bendrovei patyrus nuostolių, atsakomybė už juos nebus perkeliama vadovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pabrėžė, kad ši taisyklė skatina direktorių iniciatyvumą ir veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiais atvejais. Tai itin svarbu, nes įmonių vadovai atsakingi už verslo plėtrą, o dėl ūkinėje veikloje egzistuojančių verslo ciklų ir svyravimų neįmanoma užtikrinti nei nuolatinio stabilaus pelno, nei vien naudingų sandorių.
Pripažinus, kad vadovai nėra asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius lėmusį žingsnį, jiems tampa lengviau priimti įmonei reikalingus sprendimus.
Kita vertus, verslo sprendimų priėmimo taisyklė svarbi dar ir tuo, kad įrodyti neteisėtus bendrovės vadovo veiksmus teisme nuo šiol gali tapti sudėtingiau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad vertinant vadovo veiksmų teisėtumą turi būti atsižvelgiama į tai, ar priimdamas verslo sprendimus jis vykdė pareigą tinkamai įvertinti priimamo sprendimo galimą riziką, tikėtiną naudą ir galimų nuostolių tikimybę. Nesugebėjus paneigti fakto, kad sudarydamas rizikingus sandorius vadovas veikė remdamasis bendrovės interesais, net ir nuostolius lėmę jo sprendimai iš karto nelaikytini neteisėtais veiksmais.
Vadovų iniciatyvumo ir verslumo skatinimas apsaugant juos nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai sudarytus, tačiau nuostolingus sandorius gali turėti teigiamos įtakos verslo plėtros tendencijoms Lietuvoje. Svarbu nepamiršti, kad net ir taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę ne visais atvejais įmonės vadovo atsakomybė gali būti ribojama, todėl priimdamas rizikingus verslo sprendimus jis privalo veikti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, neperžengdamas bendrovės įstatuose įtvirtintų teisių, vadovaudamasis išimtinai įmonės interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai.
