Vidutinis darbo užmokestis pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 4,4 proc., tačiau spartesnio augimo tempo tikėtis neverta, nes tai stabdo aukštas nedarbo lygis.
Vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių darbo užmokesčio didėjimą, yra minimalios mėnesio algos (MMA) pakėlimas. Anot “Danske Bank” vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, šis faktorius padarė neigiamą įtaką nedarbo rodikliams, tačiau pakėlė vidutinio darbo užmokesčio rezultatus.
“Pirmo 2013 m. ketvirčio nedarbo rezultatai tikrai nenudžiugino. Iš dalies tai galima paaiškinti ir kilsteltos MMA efektu. Verslas stengiasi išvengti padidėjusių išlaidų kartais ne visai civilizuotomis priemonėmis ir, tarkim, verčia žmones dirbti nepilnu etatu, ir tai daro tiesioginę neigiamą įtaką nedarbo rodikliams. (…) Darbo užmokestis pirmą ketvirtį nustebino išskirtinai sparčiais augimo tempais. Vis dėlto reikia sakyti “ačiū” administracinei priemonei – tam pačiam MMA pakėlimui. Sparčiausiai darbo užmokestis augo būtent ten, kur žmonės dažniausiai ir gauna tą patį MMA”, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo ekonomistė.
V. Klyvienė pažymėjo, kad aukštas nedarbo lygis eliminuoja spaudimą sparčiam darbo užmokesčio didėjimui.
“Pagrindinis veiksnys, kuris neleis sparčiau didėti darbo užmokesčiui, yra aukštas nedarbas. (…) Patys darbdaviai teigia, jog ypač trūksta kvalifikuotos darbo jėgos”, – kalbėjo ji.
Anot analitikės, nepaisant to, į ateitį reikėtų žvelgti optimistiškai – vidutinis darbo užmokestis per 2013 m. augs apie 4-4,5 procento.
V. Klyvienė teigė, kad krintantys nedarbo lygio rodikliai neturėtų apgauti.
“Tai, jog prieš vasarą nedarbo rodikliai žymiai pagerėjo, rodo tai, kad atsiranda didesnis sezoninių darbų poreikis. Nors šį faktorių stengiamasi eliminuoti, akivaizdu, kad sezoninis veiksnys išlieka”, – sakė ji.
Ekonomistė teigė, jog vienas iš pagrindinių iššūkių išlieka jaunimo nedarbas, o bendras nedarbo rodiklis per 2013 m. turėtų sumažėti nuo 13,1 iki 12,5 proc.
