Panevėžio „Ekrano“ šį šeštadienį 16 valandą laukia paskutinis šios vasaros rimtas iššūkis, A lygos XXV ture mėlynai raudoni susikaus su čempionate antrą vietą užimančia „Trakų“ ekipa.
Prieš dvikovą „Ekrano“ vyriausiasis treneris Valdas Dambrauskas pasidalino mintimis apie pasiruošimą šiam mačui.
– Vasarą ekipoje įvyko nemažai pasikeitimų, ją papildė naujokai, ar žaidėjai aikštėje jaučia vienas kitą?
– Siekiant komandą gerai paruošti, nepakanka vieno mėnesio. Šiuo metu lygiai mėnuo prabėgo nuo A lygos vasaros pertraukos, tiek laiko dirbame kartu su naujokais. Prieš mėnesį rungtynėse su „Dainava“ vertėmės „senesniu“ bagažu, naujokai dar nežaidė. Tik per treniruotes dirbome kartu. Bet koks treneris pasakys, kad per mėnesį susižaisti yra sunku. Aš nesinaudoju kažkokia burtų lazdele. Viskas, ką turime, tai komandos atsidavimas ir darbas per treniruotes. Kuo daugiau laiko praeina, tuo geresnis žaidimas.
– Svečių komanda – puikiai pažįstama, jai atstovauja anksčiau „Ekrane“ žaidę futbolininkai, tai padeda ruoštis rungtynėms, kai žinoma, kaip rungtyniauja vienas ar kitas futbolininkas?
– Apskritai kalbant apie „Trakų“ komandą, ne tik apie buvusius „Ekrano“ futbolininkus, joje labai geras balansas – turi viską, ko reikia moderniai ekipai, pavyzdžiui, aukštus vidurio gynėjus. Vienas mėgstamiausių mano A lygos žaidėjų yra Jurijus Kendyšas. Tai labai aukšto lygio atraminis saugas. Greiti, vikrūs, sugebantys žaisti vienas prieš vieną krašto gynėjai. Atakuojantys futbolininkai – ypač greiti, Vytautas Lukša, Tadas Labukas – nacionalinės rinktinės nariai.
Kalbant apie buvusius ekraniečius, visi iš jų yra vieni ekipos lyderių. Tas pats Lukas Kochanauskas per ne visas dvejas rungtynes spėjo 3 kartus pasižymėti.
Žinoma, nebus lengva su jais žaisti. Žinome, ką jie gali, tą akcentuojame per treniruotes. „Trakų“ žaidėjai gali nulemti rungtynių baigtį bet kuriuo metu. Pavyzdžiui, prisiminkime V. Lukšos įvartį į „Atlanto“ vartus – nuostabus smūgis. Tai pačio aukščiausio meistriškumo požymis. Bet kuris kitas futbolininkas iš žemiau turnyro lentelėje esančių komandų nebūtų įmušęs. Atrodė, gynėjas nustūmė į kraštą, blokavo smūgį, atrodė, kad nebėra kur dėtis V. Lukšai, tačiau jis vis vien sugebėjo ne bet kaip prasmūgiuoti, kamuolys skriejo į viršutinį vartų kampą. Daugelis kitų žaidėjų būtų kamuolį pasiuntę pro šoną ar į debesis ir treneris girtų gynėją, kuris neleido tiksliai smūgiuoti.
Čia ir yra skirtumas tarp kitų ekipų ir „Trakų“, kurie turi futbolininkų, galinčių individualiu meistriškumu nulemti rungtynių baigtį.
– Žaidėjų papildomai motyvuoti prieš tokio kalibro komandą, matyt, nereikia?
– Iš trenerio pusės žvelgiant, prieš bet kurią ekipą reikia ruoštis, planuoti treniruotes. Darbas toks pat. Prieš „Trakus“ galbūt sunkiau yra ruoštis, tai gera komanda, turinti daug daugiau gerų dalykų, į kuriuos reikia treniruotėse atkreipti dėmesį. Akcentuojame 6-7 dalykus, kurie yra patys pagrindiniai. Jeigu mes žaidžiame su kitomis komandomis, per treniruotes maksimum akcentuojame 2-3 dalykus. Pasiruošti kovai su „Trakais“ automatiškai reikia daugiau laiko.
Prie vieno elemento dirbi mažiau, nes negali viso dėmesio skirti konkrečiam dalykui, nes kitiems nepakaks laiko ir treniruočių. Pavyzdžiui, per ketvirtadienio treniruotę akcentavome 3 elementus, kuriems skyrėme po 20-30 minučių.
Kalbant apie motyvaciją, žinoma, vaikinų nuteikti nereikia, jie supranta, kad „Trakai“ yra antra Lietuvos komanda po „Žalgirio“. Čia bus vertinamas tavo žaidimas. Kai tu laimi prieš paskutinę vietą užimančią ekipą, niekam įdomu. Kai tu gali kautis su aukštesnėje vietoje esančia ekipa ir pamatai, kad nieko labai nuo jos neatsilieki, vadinasi, truputį kitaip susiklosčius aplinkybėms galėtum žaisti už tas geresnes komandas ir kovoti dėl prizinių vietų.
