Buvusių likviduojamo banko „Snoras“ vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko perdavimo Lietuvai bylą Londono teismas atidėjo beveik pusmečiui. O didelės vertės turto pasisavinimu ir dokumentų klastojimu įtariamų bankininkų advokatai greičiausiai pasitelks naują argumentą, kodėl teismas neturėtų patenkinti Lietuvos išduoto Europos arešto orderio.
Savaitės pradžioje vykusiame teismo posėdyje V. Antonovo ir R. Baranausko ekstradicijos byla buvo atidėta iki liepos 8 d.
„Aš labai nekantravau pradėti šiandien. Mano nuomone, sprendimai dėl ekstradicijos turėtų būti priimami greitai tam, kad jūs žinotumėte, koks bus jūsų likimas, arešto orderis bus patenkintas ar ne. Bet, deja, mes negalime to padaryti šiandien“, – kalbėjo teisėjas Johnas Zani, kurį cituoja užsienio žiniasklaida.
Planuojama, kad bylos nagrinėjimas nuo liepos 8 d. vyks kasdien 10 darbo dienų. Į teismo posėdžius turėtų būti pakviestas mažiausiai 21 liudytojas. Teigiama, kad tarp jų bus ir įvairių sričių ekspertų.
Sieks išvengti Lukiškių
V. Antonovo gynyba posėdžiuose ketina įrodinėti, kad jis Lietuvai negali būti perduotas dėl prastų sąlygų kalėjimuose. Prieštaringos reputacijos bankininką ginantis žinomas britų advokatas Jamesas Lewisas pirmadienio posėdyje teigė į tolesnius svarstymus kviečiantis profesorių Rodą Morganą, kuris esą laikomas Lietuvos kalėjimų ekspertu.
R. Morganas yra specialusis britų Vidaus reikalų ministerijos ir Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą patarėjas. Šis profesorius po vizito Lukiškių kalėjime jau yra pateikęs kritišką Lietuvos įkalinimo įstaigų įvertinimą kitoje mūsų šaliai reikšmingoje byloje. Minėtas kalėjimas esą perpildytas, o sąlygos jame – antisanitarinės.
Anksčiau sausį Airijos Belfasto teismas pareiškė neišduosiantis Lietuvai ginklų kontrabandos byloje kaltinamo airio Liamo Campbello, nes jis mūsų šalyje būtų kalinamas nežmoniškomis ir žeminančiomis sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs būtent į R. Morgano pateiktas rekomendacijas.
„Mes tikimės, kad ponas Morganas padės jums šiuo klausimu“, – užsienio žiniasklaida cituoja V. Antonovo advokato žodžius, pasakytus teisėjui J. Zani.
Tikėtina, kad šis argumentas bus panaudotas ir R. Baranausko gynybai.
Lietuvos prokurorai V. Antonovą ir R. Baranauską įtaria pasisavinus maždaug 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto ir klastojus dokumentus. R. Baranauskas taip pat įtariamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
Dėl buvusių banko vadovų suėmimo yra išduotas Europos arešto orderis. Tačiau šiuo metu Londone gyvenantys bankininkai nesutinka būti išduoti Lietuvai, o jų gynėjai mėgina įrodyti, kad byla yra politinė.
Bylinėsis dėl „airBaltic“
Bankrutuojantis „Snoras“ dar praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į Latvijos teismą ir pareikalavo, kad būtų panaikintas 2011 m. spalio 3 d. susitarimas, pagal kurį Latvijos valstybė perėmė skrydžių bendrovės „airBaltic“ kontrolę. Banko kreditoriai iš to gali turėti naudos, tačiau kol kas neaišku, ar ji bus didelė.
Banko pateiktą ieškinį reikėtų vertinti kaip pretenziją į 47,2 proc. „airBaltic“ akcijų (jas anksčiau valdė bendrovė „Baltijas Aviacijas Sistemas“, o paskui perėmė Latvija) ir į bendrovės prekės ženklus.
Anksčiau akcijų paketas ir prekės ženklai buvo įkeisti „Snorui“, kuris yra „airBaltic“ kreditorius. Bankas teigia, kad joks jo atstovas niekuomet neturėjo teisės pasirašyti susitarimą, kuriuo šis turtas buvo perduotas Latvijos valstybei.
Ieškinio suma siekia nuo 14 iki 70 mln. latų. Ji apskaičiuota atsižvelgus į „Snoro“ suteiktas paskolas, už kurias bankui tuomet ir atiteko dalies „airBaltic“ akcijų ir prekės ženklų kontrolė.
„Iš turimos informacijos galima spręsti, kad „Snoro“ kreditorių komitetas nusprendė, kad tai yra perspektyvi byla“, – IQ komentavo Giedrius Murauskas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vyresnysis teisininkas.
Vertinti šio ieškinio naudingumą, anot jo, labai sunku. Mat ne kartą skelbta, kad „airBaltic“ turi didelių finansinių bėdų.
„Šiuo metu nėra tikslių duomenų, kokia yra bendrovės „airBaltic“ ir jos prekės ženklo rinkos vertė. Be to, neaišku, kokia bus „airBaltic“ padėtis ir vertė baigus nagrinėti bylą. Galima tik spekuliuoti, jog tai, kad bendrovė šiuo metu yra veikianti, rodo ir tam tikrą jos vertę. Tad dėl visų šių priežasčių sudėtinga vertinti šio ieškinio naudą“, – kalbėjo G. Murauskas.
Teisininkas pabrėžė, kad Latvija su kreditorių pateiktu ieškiniu nesutinka. Todėl prognozavo, jog bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ir dvejus ar trejus metus. Pašnekovas taip pat neatmetė galimybės, kad byla galėtų būti baigta taikiai.
