V.Alekna – ir Europos čempionas

Dukart olimpinis ir dukart pasaulio disko metimo
čempionas Virgilijus Alekna pagaliau tapo ir Europos čempionu. Šio garbingo
trofėjaus kol kas Lietuvos disko metiko kolekcijoje dar nebuvo, tačiau sau
būdingu stiliumi – jau pirmuoju bandymu nokautavęs savo varžovus lietuvis
pagaliau iškovojo Europos pirmenybių auksą ir dar kartą įrodė, kad šį sezoną jam
negali pasipriešinti nė vienas pasaulio disko metikas.

Švedijoje vykusiose Senojo žemyno lengvosios atletikos pirmenybėse V.Alekna jau pirmuoju bandymu diską nuskraidino 68 metrus 67 centimetrus ir, laimėjęs aštuonioliktas varžybas iš eilės, iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

64 centimetrus lietuviui pralaimėjęs pasaulio vicečempionas estas Gerdas Kanteris tenkinosi sidabro medaliu, o bronza atiteko kitam Estijos disko metikui Atėnų olimpiados bronzos medalininkui Aleksandrui Tammertui. Penkiskart pasaulio ir olimpinis čempionas vokietis Larsas Riedelis (64,11 metro) liko tik aštuntas.

Kaip visada, lietuvio veidas po pirmojo bandymo buvo ramus. Nieko nelaukdamas V.Alekna pirmuoju bandymu pasiuntė varžovus į nokdauną, o visi kiti lietuvio bandymai irgi buvo pakankamai sėkmingi: II – 67,63 metro, III – 67,34 metro, IV – 67,37 metro, V – 67,33 metro ir VI – 66,57 metro.

Aukštą ketvirtą vietą maratono distancijoje užėmė Lietuvos stajerė Živilė Balčiūnaitė. 27-erių metų Ž.Balčiūnaitė šeštadienį 42 kilometrus 250 metrų nubėgo per 2 valandas 31 minutę 1 sekundę ir, daugiau kaip minute pagerinusi šio sezono asmeninį rezultatą, tik 8 sekundėmis atsiliko nuo bronzos medalį iškovojusios rusės Irinos Permitinos.

Europos čempione tapo vokietė Ulrikė Maisch, prieš ketverius metus Senojo žemyno pirmenybėse buvusi tik aštunta. Vokietijos stajerė šeštadienį maratono distanciją Geteborgo gatvėmis įveikė per 2 valandas 30 minučių 1 sekundę ir, beveik pusantros minutės pagerinusi asmeninį rekordą, 26 sekundėmis aplenkė antroje vietoje likusią serbę Oliverą Jevtič. Moterų maratono distanciją šeštadienį baigė 28 bėgikės iš 34-ių startavusių. Tarp nebaigusių distancijos buvo ir 2002 metų Europos vicečempionė vokietė Luminita Zaituc.

Estafetės 4 po 400 metrų bėgimo varžybose debiutavusios Lietuvos sportininkės liko paskutinės.

Lietuvos komanda – Edita Lingytė, Jekaterina Šakovič, Aina Valatkevičiūtė ir Jūratė Kudirkaitė – distanciją įveikė per 3 minutes 37,68 sekundės ir savo bėgime buvo šešta, o galutinėje įskaitoje užėmė 11-ą vietą. Lietuvaitėms iki finalinio aštuntuko pritrūko net 7,32 sekundės.

Penktąją varžybų dieną – penktadienį – buvo išdalinti penki medalių komplektai. Prestižinėse dešimtkovės varžybose čempiono titulą apgynė šios rungties pasaulio rekordininkas čekas Romanas Šebrle. Atėnų olimpinių žaidynių čempionas ir dukart pasaulio vicečempionas R.Šebrle Geteborge surinko 8526 taškus ir, pagerinęs asmeninį šio sezono rekordą, 170 taškų aplenkė sidabro medalį iškovojusį vengrą Attilą Zsivoczky. Bronzos medalis dviejų dienų varžybose atiteko Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionu Kaune pernai tapusiam rusui Aleksejui Drozdovui.

Sėkmingai varžybas pradėjusiam Dariui Draudvilai, kuris po pirmosios rungties buvo septintas, o po pirmosios varžybų dienos – keturioliktas, labai nesėkmingai prasidėjo antroji varžybų diena. 110 metrų barjerinio bėgimo distancijoje jis užkliuvo už antro barjero, parkrito ir nebaigė nuotolio, o disko metimo sektoriuje visi trys lietuvio bandymai buvo nesėkmingi. Dvejose rungtynėse nepelnęs taškų D.Draudvila pasitraukė iš varžybų.

Europos sprinto karaliene tapo belgė Kim Gevaert. Trečiadienį triumfavusi 100 metrų bėgime penktadienį K.Gevaert laimėjo aukso medalį ir 200 metrų distancijoje. Prieš ketverius metus Senojo žemyno pirmenybėse dukart buvusi antra Belgijos sprinterė pakartojo vokietės Katrin Krabbes, kuri 1990 metais tapo pirmąja bėgike laimėjusi abi sprinto rungtis Europos čempionate, pasiekimą.

K.Gevaert distanciją įveikė per 22,68 sekundės ir aplenkė prizininkėmis tapusias ruses Juliją Guščiną (22,93) bei Nataliją Rusakovą.

Staigmeną pateikė belgė Tia Hellebaut, laimėjusi aukso medalį šuolių į aukštį varžybose. T.Hellebaut peršoko kartelę, pakeltą į 203 centimetrų aukštį, ir net 3 cm pagerinusi šalies rekordą tik dėl mažiau atliktų šuolių aplenkė taip pat 203 centimetrų aukštį įveikusią bulgarę Veneliną Venevą.

Tik bronzos medaliu tenkinosi šios rungties favorite laikyta bei čempionės titulą gynusi pasaulio čempionė švedė Kajsa Bergqvist, nugalėtojoms pralaimėjusi vos 2 centimetrus.

Vis dėlto čempionato šeimininkai penktadienį neliko be aukščiausio apdovanojimo – aukso medalį moterų 100 metrų barjerinio bėgimo distancijoje iškovojo praėjusių metų Europos uždarų patalpų čempionė Susanna Kallur. Įveikusi distanciją per 12,59 sekundės švedė 0,13 sekundės aplenkė sidabru pasipuošusias pasaulio uždarų patalpų čempionę Derval O’Rourke iš Airijos bei vokietę Kirsten Bolm. Beje, Vokietijos bėgikei sidabro medalis įteiktas tik po to, kai vokiečiai pateikė protestą, nes varžybų organizatoriai norėjo skirti K.Bolm trečią vietą.

Pirmąjį aukso medalį Suomijai čempionate pelnė Jukka Keskisalo, laimėjęs vyrų 3000 metrų kliūtinį bėgimą. Jis nuotolį nubėgo per 8 minutes 24,89 sekundės ir 1,33 sekundės aplenkė ispaną Jose Luisą Blanco. Bronza atiteko prancūzui Bouabdellahui Tahriui (8:27,15), o čempiono titulą gynęs ispanas Antonio Davidas Jimenezas (8:28,78) liko tik penktas.

Nuotr. Kaip visada ramus V.Alekna jau pirmuoju savo
bandymu nokautavo varžovus.