Prezidentas Valdas Adamkus šiuo metu susidariusią padėtį sveikatos apsaugos sistemoje vadina absurdiška ir teigia, jog šiuo metu šioje srityje būtinos radikalios reformos.
“Nedelsiant reikia reformuoti pačią reformą, kuri iki šiol buvo grindžiama vien administraciniais metodais. Juk pertvarka, turėjusi pagerinti medicinos įstaigų darbą, tik gerokai pablogino sveikatos apsaugos kokybę, apsunkino medicinos paslaugų prieinamumą”, – kalbėjo V. Adamkus, antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą.
Pasak Prezidento, sveikatos priežiūra brangiai kainuoja ir valstybės galimybės finansuoti visas paslaugas – ribotos, todėl ir čia be konkurencijos ir privačios iniciatyvos neišsiversime.
Pasak jo, siekiant socialiai teisingos politikos, privalu kuo griežčiau nustatyti aiškius kriterijus, kaip skirstyti ribotus sveikatos apsaugos išteklius, ir nuolat prižiūrėti, kad to būtų griežtai laikomasi.
Socialinė politika, V. Adamkaus teigimu, taip pat negali būti grindžiama vien pašalpomis.
“Deja, kol kas mūsų socialinė politika pernelyg nukreipta į pinigines išmokas. Tačiau mažai rūpinamasi, kaip padėti žmogui pasikeisti, kaip sustiprinti jo savarankiškus gebėjimus pačiam spręsti problemas. Kartais susidaro įspūdis, kad politikams net ir patogiau laikyti žmones priklausomus nuo valdžios dalijamų pašalpų ir per rinkimus vilioti rinkėjus pažadais jas didinti”, – kalbėjo V. Adamkus.
Pasak Prezidento, demokratinių valstybių bruožas – aiškiai nustatyta socialinių išmokų indeksavimo tvarka, kuria numatoma jas didinti priklausomai nuo ekonominės padėties, ir politikų norai tam jokios įtakos neturi. Lietuvai taip pat svarbu sukurti tokią sistemą.
Taip pat, pasak šalies vadovo, būtina labiau išplėtoti socialines paslaugos – neįgaliųjų ir senelių slaugą, vaikų priežiūrą, rizikos grupių šeimų mokymus. Rimtų pokyčių reikalauja ir vaikų teisių apsaugos sistema, nes šiuo metu labai daug vaikų auga valdiškuose globos namuose, kuriuose jie taip ir neišmoksta savarankiškai gyventi. Per mažai dėmesio, V. Adamkaus teigimu, skiriama darbui su rizikos šeimomis, neretai pagalbos griebiamasi tik tuomet, kai vaikas jau nukenčia.
“Sena tiesa, kad visuomenės požiūris į neįgaliuosius rodo jos pilietinės ir moralinės brandos lygį. Šiuos žmones labai retai išvysi mūsų miestų gatvėse, bibliotekose, koncertų salėse. Lietuva akivaizdžiai per mažai rūpinasi pritaikyti aplinką neįgaliesiems. Taip labai daug praranda ir neįgalieji, negalėdami būti visaverčiai savo valstybės piliečiai, ir visa visuomenė, neišmokdama tolerancijos, pagalbos kitam žmogui pamokų”, – kalbėjo V. Adamkus.
ELTA
