Greitoji neskubėjo
Socialinių institucijų ir medikų nenoras padėti nestabilios
psichikos dvidešimtmetei tik per plauką nesibaigė tragedija. Nublokštaisiais į
visuomenės užribį privalančios pasirūpinti socialinės institucijos merginą vieną
nuo kitos mėtė tol, kol ši apsvaigusi pagrasino papjauti ją priglaudusių Šeimos
namų budėtoją ir pati pasipjauti.
„Išgyvenome siaubingą naktį. Mergina neprognozuojama, nežinia,
ką galėjo padaryti kitiems ir sau. Įtampa didžiulė, nemiegojo nei mamos, nei
vaikai“, – „Sekundei“ pasakojo Šeimos namų socialinė darbuotoja Valė
Polchovienė.
Naktinis košmaras įstaigoje, kur glaudžiasi nuo smurtaujančių
vyrų pasprukusios motinos su mažamečiais vaikais, prasidėjo po 22 val., kai iš
miesto neblaivi grįžusi Ilona (vardas pakeistas) persirėžusi venas paplūdo
krauju.
„Puolėme skambinti greitajai, bet ši nenorėjo važiuoti, atseit
jau gerai tą merginą pažįsta. Bet mes – ne medikai, negalime įvertinti, kiek
giliai tos venos įpjautos“, – stebėjosi V.Polchovienė.
Šeimos namų darbuotojoms per vargus šiaip taip pavyko
prisikviesti greitąją. Tačiau iš jos naudos nebuvo.
„Prašėme ją vežti į ligoninę, bet tik suleido vaistų ir paliko,
neva Ilona nuo medikamentų nusiramins“, – prisiminė V.Polchovienė.
Žudosi ne pirmąkart
Įsiaudrinusios dvidešimtmetės suleisti vaistai nepaveikė taip,
kaip medikai žadėjo. Vos greitoji išvažiavo, mergina pasičiuptą peilį įrėmė į
save. Dar pagrasino įstaigos budėtojai: jei kelsi triukšmą – gausi ir pati.
„Kvietėme ir policiją, ir greitąją. Šį kartą medikai pernelyg
nebesipriešino, gal todėl, kad policija jiems jau buvo paskambinusi“, – pasakojo
V.Polchovienė.
Ilona buvo nuvežta į Panevėžio ligoninės Priimamąjį, bet po
mažiau nei poros valandų mergina vėl pasibeldė į Šeimos namų duris.
Ilona pasakoja, kad ją apžiūrėjęs gydytojas patarė eiti iš kur
atvykusi. Neva guldyti jos į ligoninę nematė reikalo.
Po naktinio košmaro atsigavusi Ilona vakar tvirtino pati
nesuprantanti, kodėl puolė žalotis.
„Tiesiog taip išėjo“, – teisinasi dvidešimtmetė. Mergina
pripažįsta peilį pasičiupusi neblaivi – tą vakarą mieste išgėrusi penkis bokalus
alaus. Kaip prisipažino, jai tiek – dar nedidelė dozė.
Pinigų alui gavusi iš mamos. Nors tėvai gyvena Panevėžyje,
tačiau jų namų durys merginai užtrenktos.
„Tėvai nepriima, nes norėjau iš penkto aukšto iššokti.
Panevėžyje esu daug prisidirbusi“, – apie karčią patirtį kalbėjo dešimt klasių
tebaigusi dvidešimtmetė.
Kalti, kad padeda
Nuo kvaišalų priklausomybės ir epilepsijos kenčianti mergina
šiandien pagaliau turėtų atsidurti medikų rankose. Agentūros „Sos vaikai“
vadovės Marijos Zabulionienės iniciatyva su Ilona vakar bendravęs gydytojas
psichiatras išrašė siuntimą į Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyrių.
„Ranką prieš save keliančiai Ilonai iš pradžių reikalinga tokia
pagalba. O paskui žiūrėsime, gal pavyks atsikratyti ir kvaišalų priklausomybės“,
– viliasi M.Zabulionienė.
Šeimos namai Ilonai pagalbos ranką ištiesia jau antrąkart.
Prieš trejetą mėnesių mergina juose apsigyveno pasprukusi iš Priklausomybės ligų
centro iki gydymo pabaigos likus porai dienų.
„Nesuprantu, kaip ligotą žmogų tokioje vietoje prižiūri, jei
jis sugeba pabėgti?“ – stebėjosi V.Polchovienė.
Šeimos namų socialinė darbuotoja tuomet parūpino merginai
asmens dokumentus, įregistravo Darbo biržoje, surado jai vietą Socialinių
paslaugų centre. Tačiau šiame mergina teišbuvo porą dienų.
„Jau visi Iloną pažįsta, bet niekam jos nereikia. Tam vaikui
niekas nepadeda, atrodo, kad jos gyvenimas tik mums rūpi. Greitoji netgi
priekaištauja, kad mūsų pačių problema, jei ją priimam, bet juk gaila jauno
žmogaus“, – kalbėjo V.Polchovienė.
Gelbėti nebenori
Miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojams Ilona
– sena pažįstama. Kone kasdien, kartais – net kelis kartus per dieną greitosios
ekipažas lekia padėti alaus bare ar tiesiog gatvėje parkritusiai ar save
žalojančiai merginai.
„Ta problema labai sena. Iloną mes pažįstame dar nuo tų laikų,
kai ji buvo nepilnametė. Mergina ne pirmą kartą žudosi, pjaustosi venas – labai
sudėtinga asmenybė“, – pasakojo Greitosios medicinos pagalbos stoties
direktoriaus pavaduotoja Jolanta Štarienė.
Pasak jos, pirmadienį pas Iloną greitoji skubėjo net tris
kartus. Epilepsijos priepuolio ištiktą alaus bare parkritusią merginą medikai
nuvežė į ligoninės Priimamąjį. Tačiau, kaip teigė J.Štarienė, atsigavusi
pacientė iš ten pabėgo. Greitosios pagalbos stoties registracijos žurnale
esantys įrašai liudija, kad ir pastarąjį kartą, jau po vidurnakčio, iš Šeimos
namų į ligoninę supjaustytomis venomis pristatyta Ilona iš jos išėjo savo noru.
„Tai jau tapo socialine problema. Jai spręsti veikia
psichoneurologiniai pensionai. Kas iš to, jei mes Iloną vežam į ligoninę, iš
kurios ji pabėga. Mūsų medikai kitą kartą gali nespėti laiku atvykti pas tikrai
kritinės būklės ligonį“, – tikino J.Štarienė.
Ligoniai nereikalingi
Socialinių institucijų požiūris į atsidūrusiuosius už
vadinamosios normalios visuomenės ribų stebina varguolių globėjos vardą
pelniusią M.Zabulionienę.
Šeimos namų darbuotojus ir gyventojus ant kojų sukėlusi Ilona į
šią įstaigą pateko prieš keletą dienų, kai pusnyje pastebėję gulinčią merginą
praeiviai iškvietė greitąją pagalbą. Mergina gatvėje pargriuvo pakeliui į Šeimos
namus, kai jai vietos neatsirado benamiams nakvynę suteikiančiame Socialinių
paslaugų centre. Ilona tądien buvo ką tik išleista iš Panevėžio ligoninės
Psichiatrijos skyriaus.
„Socialinių paslaugų centras ir mes turime bendradarbiauti, bet
kol kas mūsų bendravimas apsiriboja žmogaus atsiuntimu. Numeta žmogų – ir nėra
galvos skausmo. Vis dėlto Lietuva – ne Ispanija, kur benamis ir nugriuvęs
gatvėje gali pamiegoti. Žiemą, kai toks žmogus ateina į Socialinių paslaugų
centrą, socialiniai darbuotojai turėtų galvoti, ką su juo daryti“, – stebėjosi
M.Zabulionienė.
Medikė svarsto, kad Ilona nebūtų blaškoma po socialines ir
gydymo įstaigas, jei turėtų ne asocialius, o pasiturinčius tėvus.
„Jei turi priklausomybę, bet esi turtingas, atsiras, kas tau
padeda, bet jei neturtingas – būsi paliktas likimo valiai“, – skaudžią tiesą
įvardijo M.Zabulionienė.
Šeimos namai, kur glaudžiasi smurtą patyrusios moterys su
vaikais, užuovėja dvasinių problemų turintiems pacientams tampa jau ne pirmą
kartą. Vasarą gatvėje radę basą, išsekusį ir net savo vardo nesugebantį pasakyti
jauną vyrą policininkai kelias dienas veltui bandė ieškoti medikų pagalbos ar
apnakvindinti Panevėžio socialinių paslaugų centre.
Ir Savivaldybės įstaiga, ir ligoninė kratėsi nelaimėlio. Nuo
dvasinės ligos kenčiantį vyrą priglaudė Šeimos namai, kol šio pasiimti atvyko
artimieji.
„Kai iškvietėme greitąją, atvažiavusi felčerė už galvos
susiėmė: tą žmogų tris keturias valandas po visokias institucijas vežiojo, bet
niekas jo nepriėmė“, – stebėjosi M.Zabulionienė.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 10 d. “Sekundėje”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. A.Repšio Nereikalinga. Psichiatrų
gydytos, iš ligoninės pasprukusios, epilepsija sergančios Ilonos kratosi ne tik
socialinės institucijos, bet ir medikai.
