Metodas, puikiai pažįstamas net vaikams. Praleidęs pamokas nepažangus moksleivis bando išsisukti aiškindamas, kad sirgo. Problemų su teisėsauga turintys aukšti valdininkai ar politikai bando prisidengti tomis pačiomis ligos pažymomis.
Naujausias pavyzdys – buvusi teisėja Neringa Venckienė dėl ligos neatvyko į apklausą Panevėžio apygardos prokuratūroje. Kitas nesenas atvejis – nežinoma liga, užklupusi Seimo narį Vincą Babilių po kovo 19 dienos, kuomet jis padarė avariją ir pradingo iš įvykio vietos, o vėliau atsirado ligoninėje, kur jo negalėjo apklausti net policininkai.
Dar vienas, galima sakyti, klasikinis pavyzdys – Darbo partijos byla, kurią teismas ėmėsi aktyviau nagrinėti nuo 2011 m. gruodžio, pradėjęs liudininkų apklausą. Šioje ir taip sudėtingoje byloje nuolat susiduriama, kaip įtariama, su bandymais vilkinti bylos nagrinėjimą, atidėti teismo posėdžius dėl įtariamųjų, jų advokatų ar liudininkų ligų.
Pažyma neturėtų stabdyti
Vos pradėjęs liudininkų apklausą Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, jau vasario mėnesį teismas turėjo atidėti posėdžius, mat susirgo vienos iš kaltinamųjų Marinos Liutkevičienės advokatė Reda Kurlavičienė. Netrukus įtariamiesiems buvo paskirti valstybės gynėjai. Tačiau kovo 16 d. posėdis vėl buvo atidėtas, nes dėl ligos neatvyko kita iš įtariamųjų – buvusi Darbo partijos biuro darbuotoja Vitalija Vonžutaitė. Tuomet teisėjų kolegija nutarė kreiptis į pažymą išdavusią medicinos įstaigą dėl išsamesnės informacijos apie šios kaltinamosios sveikatos būklę. Nepraėjus nė mėnesiui teismo posėdžiai vėl strigo: dėl ligos į balandžio 13 d. posėdį neatvyko kaltinamoji M. Liutkevičienė, be to, susirgo viena teisėjų kolegijos narė.
Gegužės 4 d. dėl ligos teisme vėl nepasirodė V. Vonžutaitė ir teisėjams teko skelbti pertrauką. Neapsikentusi teisėjų kolegija nutarė kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį, kad būtų patikrintas V. Vonžutaitei išduotų ligos pažymų pagrįstumas. Mat Kaune gyvenanti kaltinamoji per savo advokatą teismui vis pateikdavo pažymas, kurias išduodavo Vilniuje veikianti privati klinika.
Birželio mėnesį eilė susirgti atėjo Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui. Nors birželio 7 d. V. Gapšys gana žvaliai klausėsi prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo Seime, jau tą pačią dieną buvo išduota ligos pažyma. Teisėjų kolegija vėl paprašė gydymo įstaigos išsamesnės informacijos apie šio kaltinamojo sveikatos būklę. Žurnalistų klausinėjamas, kas taip staiga galėjo atsitikti V. Gapšiui, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas bandė teigti, kad šiaip V. Gapšys – gana sveikas žmogus: „Gal bacila, ar kas. Temperatūra. Byla vyksta septinti metai, žmogus pirmą kartą susirgo.“
Kaip IQ teigė advokatas Darius Sauliūnas, sudėtingose bylose nėra lengva vesti posėdžius, nes reikia vienu metu surinkti daug su byla susijusių asmenų. Todėl gali atsirasti įvairių aplinkybių, dėl kurių posėdžiai neįvyksta. Tačiau būtent bylą pradedantys teisėjai vadovauja teismo procesui ir nuo jų didžiąja dalimi priklauso proceso efektyvumas.
„Teisėjai principingai turi reaguoti į bandymus trukdyti bylos nagrinėjimui, – teigia D. Sauliūnas. – Jei yra įtarimų, kad proceso dalyviai piktnaudžiauja galimybėmis atidėti teismo posėdžius, teisėjas gali imtis veiksmų tam išsiaiškinti – jis pats gali tiesiog paskambinti tariamai sergančiam advokatui ar įtariamajam ir pasitikslinti, ar jo tokia prasta fizinė savijauta, kad jis negali dalyvauti posėdyje.“
Vis dėlto, kaip pastebi D. Sauliūnas, formalus raštų siuntinėjimas iš teismo į gydymo įstaigas ir atgal gali būti tik pretekstas tariamai demonstruoti susirūpinimą galimu teismo proceso vilkinimu.
Darbo partijos bylos atvejis paskatino prezidentūrą pateikti Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kad kaltinamiesiems būtų paskirtas „atsarginis“ advokatas, jei dėl kokių nors priežasčių pagrindinis gynėjas negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Lietuvos advokatai tokioms pataisoms nepritaria, nes netiki, kad tai padės pagreitinti teismų procesus.
Lietuvos advokatūros sekretorius Rytis Jokubauskas IQ teigė, kad sveikatos pažymos, kaip priemonė vilkinti teismų bylas, yra per daug suabsoliutinamos. „Gana dažnai teismų posėdžiai negali vykti dėl pačių teisėjų užimtumo, kurie dalyvauja keliose skirtingose teisėjų kolegijose, patys nagrinėja po keliolika bylų vienu metu arba tiesiog tomis dienomis nėra laisvos teismo posėdžių salės. Iki šiol teismai dažnai nederindavo teismų posėdžių laiko su advokatais, ypač baudžiamosiose bylose, todėl neretai posėdžiai neįvyksta dėl natūralių priežasčių“, – kalbėjo R. Jokubauskas.
Niekas nenori kontroliuoti
Atlaidus požiūris į galimą piktnaudžiavimą sveikatos pažymomis, atrodo, persmelkęs visas valstybines institucijas – nei sveikatos, nei teisėsaugos sistemos atstovai nenori pripažinti, kad šią problemą galima ir reikia pagaliau išspręsti.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atsiribojo nuo galimybių tikrinti abejotinas sveikatos pažymas išduodančias gydymo įstaigas ar konkrečius medikus. Ministras M. Šukys aiškino, jog teismas turi visas priemones patikrinti tokias pažymas.
„Tegu teismas skiria specialistą ekspertą, kuris teismo pavedimu Baudžiamojo proceso kodekso tvarka gali atlikti tam tikrus veiksmus, tarp jų ir vertinti, ar nedarbingumo pažymėjimas yra išduotas pagrįstai. Keistai atrodo, kai einama lengviausiu keliu, bandant kitai institucijai pavesti jai nebūdingas funkcijas, – BNS agentūrai aiškino ministras. -– Ministerija nekontroliuoja, pagrįstai ar nepagrįstai gydytojas nustatė diagnozę. SAM kompetencijoje yra tie atvejai, kuomet pats pacientas skundžiasi ir tuomet vertinama, ar gydymas jam buvo suteiktas tinkamai, jokių kitų įgaliojimų tikrinti ir kontroliuoti, ar pagrįstai asmeniui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, SAM neturi.“
Paradoksalu, tačiau prokuratūra taip pat nemato realių galimybių, kaip užkirsti kelią tokiam galimam piktnaudžiavimui išrašinėjant fiktyvias sveikatos pažymas. Darbo partijos byloje kaltinimą palaikantis prokuroras Saulius Verseckas aiškino, jog realiai patikrinti, ar iš tikrųjų žmogus sirgo, gali būti sudėtinga. Anot jo, kol atvyks kitas tikrintojas, žmogus jau gali būti pasveikęs. ,,Tai yra gydymo įstaigų sąžiningumo reikalas, kaip ir bet kuriame darbe“, – BNS teigė prokuroras.
Kaip IQ teigė medikai, vidiniai gydymo įstaigų auditai, nors ir atliekami periodiškai, negali patikrinti konkrečių atvejų, ar pagrįstai buvo išrašytas nedarbingumo lapelis. Nėra sudėtinga nurodyti simptomus, kurie gali dingti labai greitai. Padidėjusi temperatūra, kraujospūdis, pykinimas ar galvos svaigimas – gali būti diagnozuoti dėl įvairių priežasčių. Visa tai gali būti labai preciziškai užfiksuojama ligos istorijoje, tad formaliai sunku prie ko nors prikibti.
Po kelių dienų šie tariami ar tikri simptomai jau būna dingę, o patikrinti, ar taip iš tiesų buvo – nėra jokių galimybių. Tiesa, tokiomis gudrybėmis galima laimėti keletą dienų, bet ne savaičių ar mėnesių – tam gali prireikti jau sudėtingesnių tyrimų, kurių rezultatai negali būti simuliuojami. Vis dėlto, jei į bylos procesą įtraukta daug dalyvių, net ir po keletą dienų „susirgę“ veikėjai gali gerokai ištęsti visą teismo darbą ir tikėtis sulaukti senaties termino.
Pažyma už 350 Lt?
Kaip rodo STT užsakymu 2011 m. atliktas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“, 60 proc. gyventojų ir 44 proc. valstybės tarnautojų kaip labiausiai korumpuotą pirmiausia pamini būtent sveikatos apsaugos sritį. Tarp įvairių procedūrų ar sprendimų, kurie yra labiausiai korumpuoti, patenka ir neįgalumo bei darbingumo pažymėjimų gavimas. Juos kaip paplitusius korupcijos atvejus minėjo 53 proc. valstybės tarnautojų.
Tik nedidelis apklaustųjų skaičius tiksliai nurodė, kiek teko sumokėti už neįgalumo bei darbingumo pažymėjimų išdavimą. Gauti duomenys leidžia apytiksliai numanyti, kiek gali kainuoti sveikatos pažyma. Didžiausias nurodytas „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ apklaustųjų kyšis už tokio tipo pažymėjimus siekė 1 000 litų, o vidurkis – 350 litų.
Vis dėlto su IQ anonimiškai kalbėję pašnekovai teigė, kad fiktyvios sveikatos pažymos dažniau gali būti gaunamos ne už kyšius, o tais atvejais, kai gydytojas ir pacientas yra geri pažįstami, draugai ir pasitiki vienas kitu.
Nors formalios procedūros medikų sąžiningumui patikrinti gali būti sudėtingos, potencialią korupciją ir piktnaudžiavimą fiktyviomis sveikatos pažymomis galėtų sumažinti vieši teismų ar kitų teisėsaugos institucijų pranešimai, kurios gydymo įstaigos ar konkretūs medikai teikė paslaugas įtariamiems asmenims. Tai niekaip nepažeistų paciento konfidencialios informacijos, tačiau didesnio viešo dėmesio centre atsidūrusiems medikams būtų didesnis moralinis spaudimas viską atlikti profesionaliai.
