Pasirinko. Darbas medicinos įstaigoje ekonomisto išsilavinimą turinčiam V. Žiurliui pasirodė priimtinesnis nei Valstybės tarybos departamento šeši pasiūlymai, tarp kurių buvo ir užimti vienoje valstybinėje įstaigoje Finansų skyriaus vedėjo vietą.
Penkiasdešimties metų ribą perkopusiesiems rasti pragyvenimo šaltinį sunkiai įmanoma. Tačiau buvusiam Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriui 59-erių Vitalijui Žiurliui neįtikėtinai pasisekė. Darbo birža naujas pareigas su kelių tūkstančių litų alga jam surado vos per savaitę.
Gražus sutapimas
Kad rajone įtakingos partijos politikas, 15-iolika metų vadovavęs Savivaldybei, užėmė jai pavaldžioje rajono poliklinikoje naujai įsteigtą etatą, ir tiek pat metų rajoną valdantis meras, ir gydymo įstaigos direktorė vadina tiesiog sutapimu.
Buvusiems Panevėžio miesto vadovams sekasi prasčiau. Mieste valdžios postus užėmus politikos naujokams, jų pirmtakams įsidarbinti po Savivaldybės sparnu darosi sudėtinga.
Bedarbiu buvo savaitę
V. Žiurlys su rajono Savivaldybe atsisveikino balandžio 21-ąją. Po savivaldos rinkimų valdančiojoje daugumoje ilgamečiam administracijos vadovui neliko vietos. Tiesiogiai rajono meru išrinktas valstietis Povilas Žagunis pirmajame naujos kadencijos Tarybos posėdyje atleisdamas iš pareigų V. Žiurlį tikino tą darantis prislėgta širdimi, tačiau esą taip susiklosčiusi politinė situacija.
Prieš trejus metus V. Žiurlys buvo įstojęs į socialdemokratų partiją, bet iš karto po savivaldos rinkimų, kuriuose pats nedalyvavo, iš partijos pasitraukė nepanoręs paviešinti motyvų.
Ilgamečiai politiniai partneriai socialdemokratai ir valstiečiai sudarę koaliciją liko toliau vadovauti rajonui, o V. Žiurlys iš valdžios rūmų pasitraukė su dviejų mėnesių išeitine išmoka.
Jai pasibaigus buvęs valdininkas tapo Panevėžio darbo biržos klientu. Dabar atrodo, kad – ne eiliniu. Bedarbių gretose jis spėjo pabūti vos savaitę. Tik tiek truko darbo paieškos.
Rajono Savivaldybei pavaldi viešoji įstaiga Panevėžio rajono poliklinika lyg tyčia birželio 19-ąją Darbo biržai pranešė ieškanti vadovybės atstovo kokybei, o birželio 23-iąją įregistravo laisvą darbo vietą. Tą pačią, kurią rajono Savivaldybės taryba, poliklinikos direktorės prašymu, buvo įsteigusi gegužę.
V. Žiurlys poliklinikos vadovybės atstovo kokybei pareigas pradėjo eiti nuo birželio 29-osios.
Meras keistumų nemato
Kadangi buvęs valdininkas pagal savo amžių patenka į remiamųjų grupę, Darbo birža poliklinikai šešis mėnesius mokės 50 proc. atlyginimo kompensaciją.
Įprasta. Dviejų rajono vadovų – P. Žagunio (dešinėje) ir V. Žiurlio – tandemą išskyrė „politinė situacija“, tačiau jųdviejų keliai pernelyg nenutolo. Meras tik sutapimu vadina, kad V. Žiurlys užėmė Savivaldybei pavaldžioje poliklinikoje įsteigtą naują etatą.
„Įsidarbinęs kitą dieną paskambino pasidžiaugti. Kodėl situacija keista? Žmogus buvo registruotas Darbo biržoje, turi ilgametę vadovavimo patirtį“, – nesistebi P. Žagunis.
Anot jo, kai Taryba tvirtino naują pareigybė rajono poliklinikoje, esą niekas negalėjo žinoti, kad ją užims V. Žiurlys.
„Poliklinikos noras turėti tokį etatą seniai buvo žinomas. Direktorė Tarybai motyvuotai išaiškino, kad įstaiga nori gauti kokybės valdymo atestatus“, – prisiminė meras.
Rajono polikliniką ne kartą yra drebinę skandalai dėl jos direktorei Irenai Janušonienei artimiems asmenims galbūt daromų protekcijų, dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, dėl pacientams dar labiau ligą varančių eilių. Tačiau visi triukšmai greitai nutildavo, o rajono valdžia poliklinikos vadovės darbe negerovių nematė.
„Tikrai ne visi skundai pagrįsti. Tik sutapimas buvo dėl eilių prie procedūrinio kabineto ar dėl neatvykusio daktaro, bet rimtesnių pažeidimų tvirtinant balansus nėra buvę“, – P. Žagunis sako didelių pretenzijų poliklinikai neturintis.
Tvarkys popierius
I. Janušonienė sako įdarbindama buvusį Savivaldybės vadovą iš anksto nusiteikusi išgirsti sąmokslo teorijų.
„Žinojau, kad visiems bus įdomus toks įdarbinimas. Bet koks atvejis poliklinikoje narstomas, ieškoma giminių, draugų, meilužių. Man ne naujiena ir šitas dėmesys. V. Žiurlio atėjimas – tik sutapimas, nors gal kam ir atrodo, kad tam buvo specialiai ruoštasi“, – rami direktorė.
I. Janušonienė teigia galinti tik pasidžiaugti sulaukusi didžiulę administravimo patirtį ir kompetenciją turinčio žmogaus, nes, anot jos, šiais laikais gauti gerą darbuotoją nėra paprasta.
„Manau, dabar turės labai pasitempti mūsų slaugos ligoninių vadovai ir skyrių vedėjai, ir poliklinikos pavaduotojos. Aš tikrai tikiu, kad daug kas pasikeis. Tikiu, kad sulaukėme griežto darbuotojo“, – mato perspektyvą direktorė.
Vadovybės atstovo kokybei pareigas einantis V. Žiurlys, pasak I. Janušonienės, nesiaiškins pacientų skundų. Direktorės teigimu, jo užduotis bus sutvarkyti dokumentaciją.
„Norime, kad kiekvienas padalinys dirbtų pagal teisės aktus. Visas įstaigos darbas, nuo registratūros, nuo paciento atėjimo iki jo išėjimo, net rankų plovimo procedūra, turi būti aprašytas, visa, ką gydytojai daro su pacientais, turi būti kiekviename skyriuje išdėstyta raštu. Tą darbą iki šiol atliko skyrių vedėjai, bet tokios tvarkingos dokumentacijos, kokia privaloma, tikrai nėra“, –„Sekundei“ aiškino I. Janušonienė.
Anot jos, etatas reikalingas, kad įstaiga 2017-aisiais galėtų akredituotis ir gauti tolesnės veiklos licenciją. Direktorės teigimu, tokiam popieriniam darbui medicininis išsilavinimas nereikalingas. Anaiptol, anot jos, medikai privalo dirbti savo darbą, o ne imtis įstaigos administravimo reikalų.
„Medicinos studijos visiems mokesčių mokėtojams kainuoja didžiulius pinigus. Valstybė į gydytojus investavo, kol juos išmokė, tai tegul jie eina ir dirba, ko mokėsi. O vadovais gali būti ir juristai, ir ekonomistai“, – įsitikinusi I. Janušonienė.
Pasirinko iš bėdos
V. Žiurlys tvirtina nedėjęs pastangų, kad įsidarbintų poliklinikoje. Tik surizikavo gavęs Darbo biržos pasiūlymą.
Darbas medicinos įstaigoje ekonomisto išsilavinimą turinčiam buvusiam valdininkui pasirodė priimtinesnis nei Valstybės tarybos departamento šeši pasiūlymai, tarp kurių buvo ir užimti vienoje valstybinėje įstaigoje Finansų skyriaus vedėjo vietą.
„Aš jau atitrūkęs nuo to tiesioginio buhalterinio darbo, man ne prie dūšios“, – įvertino V. Žiurlys.
Jis naują darbą vadina visiškai popieriniu, bet sako prie tokio per 15-iolika metų Savivaldybėje pripratęs.
„Mano darbas – visų dokumentų, susijusių su medicina, rengimas ir kontrolė. Visi aprašai mano sritis. Popierių didžiulės krūvos. Prisišviečiau ir dabar studijuoju“, – „Sekundei“ pasakojo buvęs valdininkas.
Anot jo, nors darbo nebus mažiau nei Savivaldybėje, atlyginimas – beveik dvigubai mažesnis. Rajono Savivaldybės viešai skelbiamais duomenimis, administracijos direktorius uždirbdavo 1745 Eur neatskaičius mokesčių.
„Ką darysi. Į pensiją eiti dar anksti, iki priešpensinio amžiaus irgi dar trūksta. Ėmiau, ką pasiūlė“, – didelio džiaugsmo nerodo V. Žiurlys.
Rajono Savivaldybės užtariamoje poliklinikoje darbuojasi beveik visų jos vadovų artimieji. Kelias dešimtis metų slaugytojomis dirba P. Žagunio žmona, V. Žiurlio sesuo, vicemero socialdemokrato Antano Pociaus sutuoktinė.
Nustebino valdininko ryžtas
Buvusio administracijos vadovo, ekonomisto karjera sveikatos priežiūros įstaigoje keistai atrodo rajono Tarybos narei, Panevėžio slaugos ligoninės direktorei, gydytojai Violetai Grigienei.
Jos vadovaujama įstaiga privalomą akreditaciją perėjo ir penkeriems metams licenciją prasitęsė be jokių papildomų naujų etatų. V. Grigienė abejoja, ar su medicina nieko bendra neturintis žmogus gebės užtikrinti poliklinikos paslaugų kokybę.
„Nesu taip optimistiškai nusiteikusi, kad geras vadybininkas bet kurioje vietoje geras. Sveikatos priežiūros sritis specializuota ir reikalaujanti tikrai labai išsamių žinių, net, sakyčiau, vizijos, kaip užtikrinti įstaigos paslaugų kokybę. Abejoju, ar visai iš kitos srities atėjęs žmogus sugebės tą padaryti. Nebent V. Žiurlys turi ypatingų gebėjimų sveikatos srityje“, – įvertino V. Grigienė.
Aštuonerius metus vadovaujanti miesto Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei gydytoja, turinti ir sveikatos priežiūros magistro laipsnį, juokauja negalinti suvokti V. Žiurlio užimtų pareigų specifikos.
„Man kyla klausimas, ką veikia vadovybės atstovas kokybei? Ar jis atstovaus poliklinikos vadovybei, kad ji kokybiškai dirbtų? Ar kad jai būtų sudarytos kokybiškos darbo sąlygos? Tada vienareikšmiškai neabejoju, kad V. Žiurlį turėtų lydėti sėkmė“, – ironizuoja V. Grigienė.
Savivaldybėje aukštas pareigas ėjusiam valdininkui tapus atsakingam už rajono poliklinikos darbo kokybę, V. Grigienė sako turinti didelių vilčių, kad Taryba nebesulauks pacientų skundų.
Šturmuoja konkursus
Buvusiam rajono vadovui lengvai užsitikrinus darbo vietą, buvusi Panevėžio valdžia pragyvenimo šaltinio dar ieško.
Paieškos. V. Satkevičius ir K. Nakutytė kol kas neturintys kuo pasidžiaugti. Buvę miesto vadovai vasarą leidžia intensyviai ieškodami pragyvenimo šaltinio.
Administracijos direktorės pareigas ėjusi Kristina Nakutytė dar šią savaitę rungsis konkurse valstybinės institucijos Vilniuje direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti. Jei nepasiseks, K. Nakutytė turi atsarginį variantą – kitą savaitę konkursą Panevėžyje į eilinio specialisto vietą.
Kol nelaimėjusi nė vieno konkurso, direktorė sako nenorinti atskleisti ir nusižiūrėtų darboviečių.
„Jei laimėčiau Vilniuje, Panevėžyje konkurse nebedalyvaučiau. Bet, tiesą sakant, nededu daug vilčių. Visada kažkas laimi, kažkas pralaimi“, – ramiai nusiteikusi buvusi direktorė.
K. Nakutytė bandė sugrįžti dirbti ir į miesto Savivaldybę. Įstatymas numato valstybės tarnautojams, baigusiems politinio pasitikėjimo pareigas, galimybę grįžti į pareigybę, ne aukštesnę nei buvusi iki politinės karjeros. K. Nakutytė prieš tapdama administracijos direktore Savivaldybėje dirbo jaunimo reikalų specialiste ir turėjo 9-ąją valstybės tarnautojo kategoriją.
Tačiau, anot K. Nakutytės, jai apie savo ketinimus prasitarus dabartiniam Savivaldybės administracijos direktoriui, tinkamos pareigybės staiga neliko.
„Suderinau su direktoriumi vizito laiką ir tikslą. Neslėpiau, kad pasikalbėti noriu dėl darbo. Bet, kaip supratau, dieną iki mano apsilankymo, neliko pareigybių, į kurias galėčiau pretenduoti. Skubos tvarka buvo padidintos kategorijos motyvuojant, kad reikalingi aukštesnės kvalifikacijos specialistai, bet į šias laisvas vietas konkursai taip ir nepaskelbti“, – sąmokslą įtaria K. Nakutytė.
Netenkina atlyginimai
Po rinkimų mero vietos netekęs Vitalijus Satkevičius juokauja šiuo metu einantis dar svarbesnes, keturių anūkų senelio, pareigas.
Mechaniko, šaltkalvio, suvirintojo profesijas ir dešimties metų vadovavimo įmonei patirtį turintis politikas sako ieškantis darbo, bet šį tą apčiuopiamo jau turintis. Nuo rugsėjo 1-osios planuoja vėl dėstyti tikybą. Dar palikdamas mero postą V. Satkevičius kalbėjo, kad iš didžiosios politikos turintis galimybę grįžti į ankstesnę darbovietę – „Nevėžio“ pagrindinę mokyklą mokyti tikybos, jei gautų pamokų.
Darbo paieškomis susirūpinę ir buvusi vicemerė Regina Eitmonė bei administracijos direktorės pavaduotojo pareigas ėjęs Žydrūnas Kvedaras.
Pastarasis, artėjant kadencijos pabaigai, neslėpė, kad gali tekti ir emigruoti. Politikas ir dabar šių žodžių neišsižada. Transporto inžinieriaus specialybę turintis buvęs valdininkas įsitikino, kad Lietuvos problema – ne specialistų stygius, o darbdavių požiūris į juos.
„Verslas ieško kvalifikuotų darbuotojų už 300–400 Eur atlyginimą. Tegul patys darbdaviai už tiek pagyvena. Kokias prasmė Lietuvoje dirbti už tiek, jei užsienyje už tą patį darbą moka keliskart daugiau?“ – piktinasi kol kas vasarą vienkiemio sodyboje leidžiantis Ž. Kvedaras.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
