Žiemiški orai į neviltį varo ir šimtatūkstantinius nuostolius skaičiuojančius darbdavius,
ir sezoninio darbo laukiančius bedarbius. Pernai sezoninių darbininkų daugiausia įdarbinusiose Panevėžio įmonėse šį pavasarį – visiškas štilis. Kokias pasekmes turės gamtos išdaigos?
Vietoj darbymečio – štilis
Užsibuvusi žiema į neviltį varo ir sezoninio darbo laukiančius bedarbius, ir šimtatūkstantinius nuostolius skaičiuojančius darbdavius.
Panevėžio darbo biržos duomenimis, šį balandį mieste ir rajone registruota 111 laisvų darbo vietų, tai yra kone 60 mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Darbo pasiūlymų laukia 10812 miesto ir rajono gyventojų.
Darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo nuomone, darbo pasiūlos mažėjimą bene labiausiai lėmė užsitęsę žiemiški orai. Pernai sezoninių darbininkų daugiausia įdarbinusiose įmonėse Dembavos medelyne bei Panevėžio miškų urėdijoje šį pavasarį – visiškas štilis.
Panevėžio miškų urėdijos medelyno direktoriui Egidijui Kaluinai orų prognozės – aktualiausia informacija. Medelynas jau mėnesį vėluoja iškasti sodmenis ir neturi kur realizuoti laikomų šaldytuvuose, o už durų laukia iš Darbo biržos sezoniniams darbams atsiųsti 40 darbininkų.
„Žmonės skambina, klausia, kada įdarbinsim. Turime laukti, į sniegą medelių juk nesodinsim“, – sako E. Kaluina.
Suktis teks rekordiškai greitai
Įprastai tokiu metu urėdijos medelyne būdavo pats darbymetis. Net jei savaitės pabaigoje sušiltų orai, šiemet sezoniniai darbininkai neturėtų ką veikti dar bent porą savaičių, kol pradžius miškai.
E. Kaluina prognozuoja, kad dėl staigaus atšilimo šį sezoną medelynui prireiks kone dvigubai daugiau darbininkų. Kiekvieną pavasarį per patį darbymetį įdarbinama apie 60 žmonių. Pasitraukus žiemai sezoniniam darbui urėdija planuoja priimti 90 darbininkų.
„Pavasaris bus trumpas, per porą savaičių, kol sodmenys neišsprogo, reikės suspėti juos išrauti ir sukrauti į šaldytuvus, kad galėtume vėliau pateikti pirkėjams, pasėti ir pasodinti naujus. Tai bus didelė problema“, – įsitikinęs E. Kaluina.
Medelyno 1000 kubinių metrų šaldytuve dabar saugoma pirkėjams paruoštų 1,5 mln. sodinukų. Panevėžio urėdija per metus Lietuvos, Švedijos, Estijos rinkose realizuoja iki 3,5 mln. miško medžių sodmenų.
Nuostoliai medelių pardavėjams
Vėluojantis pavasaris daro nuostolių ir sodininkams. Į savaitgalį Kaune vykusią parodą „Ką pasėsi“ susirinko vos 10–15 parduodančiųjų vaismedžius, dekoratyvinius medžius ir krūmus. Ankstesniais metais tokiu laiku parodoje savo produkciją siūlydavo daugiau nei 200 prekybininkų.
Nerimastingai į pusnis soduose žiūri Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė.
Paprastai prekybą vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukais pradėdavęs kovo pabaigoje, šįmet dėl užsitęsusios žiemos medelynas skaičiuoja negavęs maždaug 100 tūkst. litų pajamų.
„Anksčiau tokiu laiku prekyba sodinukais aikštelėse, prekybos tinkluose vykdavo itin sparčiai, o dabar – nieko“, – apgailestavo V. Kuliešienė.
Pasak direktorės, medelyną gelbsti saugyklos – šįmet ypač pasiteisino 2003-iaisiais į jas investuoti daugiau nei milijonas litų.
Saugyklose parduoti paruoštų 70 tūkst. sodinukų laikomi nulio laipsnių temperatūroje ir nuolatos drėkinami. Vienas didžiausių Lietuvoje Dembavos medelynas per metus realizuoja apie 100 tūkst. vaismedžių ir vaiskrūmių sodmenų.
Prarastas pajamas medelyno vadovė tikisi atgauti pavasarį, tačiau, pasak jos, jei po užsitęsusios žiemos greitai oro temperatūra šoktelės per 20 laipsnių, sodinti medžius bus per vėlu, ir prekyba sodinukais vėl stos.
Saugyklose – tonos neparduotų obuolių
Dėl gamtos išdaigų Dembavos medelyno saugyklose liko ir per 250 tonų obuolių. Latvijos ir Lietuvos turguose juos realizuojančios įmonės pardavimą paralyžiavo šįmet užsitęsę šalčiai.
„Kai laikėsi 15–17 laipsnių šaltis, prekyba turguose buvo sustojusi – praradome kelias savaites“, – sako direktorė.
Dembavos medelyne 21 metus dirbanti V. Kuliešienė teigia tokių rūpesčių kaip šį pavasarį per savo darbo stažą dar nėra turėjusi. Pasak direktorės, didžiausią išdaigą gamta buvo iškrėtusi bene prieš 17 metų, kai balandžio pirmosiomis dienomis žemę padengė sniegas. Tačiau, kaip tikina V. Kuliešienė, tąkart sodininkai išgyveno tik trumpą šoką – šalčiui nepaspaudus sniegas netruko nutirpti.
Turgų gelbsti dėvėti drabužiai
Tokio štilio kaip šį pavasarį turgavietėje „Tau, žemdirby“ irgi dar nėra buvę. Pasak turgaus direktorės Sigitos Šukienės, dabar užimta vos trečdalis prekybos ploto. Pernai tokiu laiku virte virė prekyba sodinukais ir gėlių daigais.
„Žinoma, nuostolio neišvengsi. Turgus gyvena iš prekybos ploto nuomos. O dabar jų vietoje sniego pusnys pūpso. Kas iš to, kad kai kur nuvalėme, jei nėra prekiautojų“, – „Sekundei“ teigė direktorė.
Žemdirbių turgavietėje šiuo metu sukasi tik dėvėtų drabužių pardavėjai, keletas ūkininkų, bebaigiančių parduoti praėjusių metų derlių, vienas kitas lietuviškų salotų, svogūnų laiškų ir ridikėlių pardavėjas.
„Daigų augintojai stebisi, kad šis pavasaris nesuvokiamas – lauke šalta, sniego kalnai, o šiltnamiuose daigai veši kaip niekada, paprikos jau net vaisius mezga, bet nėra kur jų sodinti“, – pasakojo S. Šukienė.
Direktorė abejoja, ar sušilus orams skubėsiantys realizuoti šiltnamiuose nebeišsitenkančius daigus pardavėjai nuleis kainas. Jos nuomone, nuostolių ir taip patirsiantys žemdirbiai veikiausiai į derybas nesileis.
Joninėms – lenkiškos daržovės
„Visi ūkininkai, paėmę žemą startą, laukia, kada sušils“, – sako Krekenavos seniūnijoje ūkininkaujantis Saulius Račkauskas.
Tokiu metu jis jau tręšdavo žiemkenčius, o šįmet į laukus dar neįkėlė kojos.
Ar šiais metais ūkininkams teks skaičiuoti žalą, anot S. Račkausko, lems artimiausių poros savaičių orai.
Nors pavasaris vėluoja, ūkininkas svarsto spėsiantis užauginti bulvių, tačiau didelių problemų gali kilti dėl svogūnų. S. Račkauskas jų sėją baigdavęs iki balandžio 26-osios. Sinoptikų pranešimai apie artėjančias šiltas dienas ūkininką menkai guodžia. Sėjai reikia ir teigiamos temperatūros naktimis, ir lietaus.
S. Račkauskas neabejoja, kad šįmet vartotojams teks ilgai tenkintis atvežtine žemės ūkio produkcija – Lietuvos ūkininkai iki Joninių nesuspės užauginti bulvių ir morkų, o ankstyvosios žemės ūkio produkcijos kainos veikiausiai gerokai šoktelės.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ







