Praėjus savaitei nuo Deputatų rūmų išreikšto nepasitikėjimo, traukiasi laikinoji Čekijos vyriausybė. Didėja tikimybė, kad politinę stagnaciją nutrauks pirmalaikiai rinkimai.
Rugpjūčio 13 d. Čekijos premjeras Jiri Rusnokas prezidentui Milošui Zemanui įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Tik mėnesį vyriausybei vadovavęs prezidento bendražygis pasitraukė, kai parlamentas išreiškė nepasitikėjimą.
Dabar jau nusišalinęs laikinasis ministrų kabinetas tęs darbą, kol bus suformuota nauja vyriausybė. Ji stabili greičiausiai gali būti suformuota tik po naujų parlamento rinkimų – tam reikia, kad parlamentarai nuspręstų paleisti žemuosius parlamento rūmus. Tuomet Čekijos prezidentui beliktų per 60 dienų skelbti pirmalaikius rinkimus.
Deputatai dėl savo ateities balsuos rugpjūčio 20 d. Šiuo metu labiausiai tikėtina, kad dauguma partijų pritars idėjai rinkimus skelbti pirma laiko. Prognozėms pasitvirtinus, naujus atstovus į parlamentą čekai veikiausiai rinktų spalį, iki eilinių rinkimų likus kiek daugiau negu pusei metų.
Dešinieji nebevieningi
Vargu ar M. Zemanas iš tiesų galėjo tikėtis, kad J. Rusnoko ministrų kabinetas įveiks parlamento pasitikėjimo barjerą. Nors 93 iš 193 balsavusių deputatų išreiškė pasitikėjimą laikinuoju ministrų kabinetu, prezidento sėkmės nereikėtų vertinti vien pagal šio balsavimo baigtį.
Vis dėlto vieną savo tikslų M. Zemanas pasiekė – jis išardė parlamentinę dešiniųjų koaliciją. Iki šiol dešiniosios partijos sudarė trapią daugumą ir pasisakė prieš pirmalaikius rinkimus. Tačiau vykstant procedūriniams balsavimams dėl žemųjų rūmų paleidimo konservatyvi partija „TOP 09“ paliko partneres. Prie išankstinių rinkimų šalininkų – socialdemokratų ir komunistų – prisijungus konservatoriams „TOP 09“, šiai naujai daugumai užtektų balsų paleisti žemuosius rūmus. Tokiam sprendimui reikalinga konstitucinė dauguma – bent 120 balsų iš 200.
Parlamento boikotas
Jau daugiau kaip mėnesį vyksta netiesioginė prezidento M. Zemano ir parlamento konfrontacija. Dėl korupcijos skandalo pasitraukus Petro Nečaso vyriausybei M. Zemanas ministru pirmininku paskyrė į parlamentą neišrinktą bendražygį J. Rusnoką. Toks prezidento sprendimas nesulaukė nei dešiniųjų koalicijos, nei kairiųjų partijų palaikymo. Pirmieji tikėjosi pateikti naują kandidatą, o antrieji iš karto agitavo už pirmalaikius rinkimus.
Tiesiogiai visuotiniuose rinkimuose išrinktas Čekijos prezidentas kritikuojamas dėl bandymo interpretuoti konstituciją sau naudingu būdu, taip trikdant politinę pusiausvyrą. Čekijos konstitucija numato, kad prezidento skiriamas ministras pirmininkas turi sulaukti parlamento pasitikėjimo. Todėl parlamento palaikymo neturinčio J. Rusnoko paskyrimas dažnai vertinimas kaip bandymas politinę šalies sistemą keisti iš parlamentinės demokratijos į labiau prezidentinę.
Pats J. Rustokas Prahos radijui leido suprasti, kad besitraukianti vyriausybė esminių sprendimų nepriims. „Mūsų prioritetas – užtikrinti, kad viešosios institucijos veiktų taip, kaip turėtų“, – teigė atsistatydinęs ministras pirmininkas. Tačiau Čekijos žiniasklaida rašo, kad laikinoji vyriausybė jau spėjo atleisti nemažai aukštų ministerijų pareigūnų ir valstybinės geležinkelių įmonės vadovus.
Analitikas Karelas Mulleris dienraščiui „Lidove Noviny“ teigė, kad dalies visuomenės palankumas dabartiniam parlamentarų siekiui skelbti pirmalaikius rinkimus rodo jos nebrandumą. Jis baiminasi, kad tokia visuomenės pozicija gali paskatinti valstybės vadovus prisiimti daugiau valdžios ir tolti nuo demokratijos principų.
Rūpesčių pakanka
Rinkimų apklausose pirmaujančios kairiųjų partijos nevengia kritikuoti P. Nečaso vyriausybės įgyvendintų reformų. Vienas kairiųjų kritikos taikinių – pensijų reforma. Kaupimo privačiuose fonduose galimybę siūliusi reforma patyrė visišką nesėkmę. Per pusmetį prie naujo kaupimo būdo vietoj prognozuotų 2,5 mln. gyventojų prisijungė tik 80 tūkst. Tačiau vieša socialdemokratų kritika ir galimybė, kad reforma bus atšaukta, suteikia jai dar daugiau netikrumo.
Čekijos ekonomika vis dar nėra įveikusi recesijos. Pasak Tarptautinio valiutų fondo (TVF) ekspertų, didžiausią įtaką tam turi krizė euro zonoje ir silpna vidaus rinkos paklausa. Dauguma analitikų neprognozuoja, kad Čekijos ekonomika šiemet augs, tačiau tikimasi teigiamo BVP pokyčio kitąmet. Vis dėlto dabartinė politinė suirutė stabdo 2014 m. biudžeto formavimo darbus, o visuotinis netikrumas gali pakeisti ir vietos verslo bei užsienio investuotojų lūkesčius. TVF Čekijai pataria šiuo metu nepriimti naujų fiskalinės drausmės priemonių bei akcentuoja ekonomikos augimo skatinimą.
