Švietimo įstaigų vadovų kėdėse užsisėdėjusiesiems po kelis dešimtmečius gresia kraustytis lauk. Jau po savaitės prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje parlamentarai svarstys siūlymą valstybinių mokyklų vadovus konkursu skirti tik penkeriems metams.
Prieš pensiją nebeegzaminuos
Įstatymo pataisas įregistravęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys norėtų, kad pasikeitimai įsigaliotų jau nuo gegužės mėnesio. Ši nuostata nebūtų taikoma vadovams, kuriems iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai.
Jei direktorius vadovauja dešimtmetį, konkursas į jo vietą būtų rengiamas jau po metų. O vadovaujantiesiems daugiau nei penkerius metus būtų leista einant šias pareigas sulaukti dešimtmečio ir tik tada būtų skelbiamas konkursas.
Užsimojo prieš vienvaldžius
Nustatyti direktoriams kadencijos trukmę buvo siūlyta dar praėjusioje Seimo kadencijoje. Tąkart mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų vadovai lengviau atsikvėpė. Užmojus priversti juos kas penkerius metus pasitikrinti kompetenciją konkurse parlamentarai nusprendė atidėti, kol tokie reikalavimai bus įteisinti kitų biudžetinių įstaigų vadovams.
Pasak V. Stundžio, dabar situacija iš esmės yra pasikeitusi. Penkerių metų kadencijos trukmė nustatyta sveikatos įstaigų vadovams, Socialinių reikalų ir darbo ministerija teikia Seimui siūlymą nustatyti ketverių metų kadenciją socialinių paslaugų įstaigų direktoriams, valstybinių kultūros įstaigų vadovams penkerių metų kadencijos trukmė galioja jau keletą metų, aukštosiose mokyklose nuo seno rektorius ar kolegijos direktorius skiriamas penkeriems metams ir netgi negali tame pačiame poste būti ilgiau nei dvi kadencijas.
V. Stundys įsitikinęs, kad ir mokyklų direktoriai neturėtų būti išimtis.
„Kai nėra penkerių metų kadencijos, nėra nuolatinio pasitikrinimo, ar vadovas atitinka laiko reikalavimus, ar tenkina bendruomenės interesus. Ilgametis direktorius pasijaučia esantis nepakeičiamas ir vienvaldis. Dažnai mokyklose įsigali vienvaldystės kultūra, slopinanti įstaigos raidą. Penkeri metai reikštų, kad vadovas privalo turėti labai aiškius siekius, mokėti sugyventi su bendruomene, nedemonstruoti savo pranašumo, dirbti institucijos labui“, – paskatinimo mechanizmą mato parlamentaras.
Sulaukė rėmėjų
Nors konservatoriaus pasiūlymą per buvusią kadenciją atmetė jo partijos bendražygiai, V. Stundys mano, kad šis Seimas turės politinės valios nepasiduoti pasipiktinusiems švietimo įstaigų vadovų įtikinėjimams.
„Yra parama iš pedagoginių bendruomenių, profesinės sąjungos, politikų. Net girdžiu kategoriškesnių siūlymų, kad būtų apribotas vadovų kadencijų skaičius“, – „Sekundei“ teigė seimūnas.
Vadovauja per tris dešimtmečius
Jei parlamentarai užmaus apynasrį švietimo įstaigų vadovams, Panevėžyje prasidėtų masiniai konkursai jų vietoms užimti.
Miesto mokykloms ir ikimokyklinėms įstaigoms mažiau nei penketą metų vadovaujantiems direktoriams suskaičiuoti užtektų rankų pirštų.
Maždaug tris dešimtmečius 5-ajai gimnazijai vadovauja Antanas Doniela, per 20 metų Skaistakalnio pagrindinę mokyklą valdo Stasys Ambrazaitis, M. Karkos pagrindinę mokyklą – Alfredas Paberžis, J. Miltinio gimnaziją – Vytautas Raišys.
Direktoriavimo rekordininkas Panevėžyje – „Žemynos“ pagrindinės vadovas Romualdas Grilauskas, mokyklai vadovaujantis nuo 1979-ųjų.
Dar daugiau ilgamečių, vadovaujančių po du dešimtmečius ir ilgiau, direktorių miesto ikimokyklinėse įstaigose.
Už borto liktų du trečdaliai
V. Stundžio ketinimai apsaugoti švietimo įstaigų vadovus nuo susitapatinimo su užsėsta kėde direktoriams nekelia džiaugsmo.
Su Seimo nariais pastaruoju metu aktyviai susitinkantys mokyklų vadovai bando įtikinti, kad nustatyti jiems kadenciją beprasmiška. „Man keistas tas siūlymas. Švietimo įstaigų vadovams įvesta kadencija turės politinį atspalvį. Iš dabar šalyje dirbančių mokyklų direktorių du trečdaliai į konkursą neis arba į jį nepateks. Tas pats bus ir Panevėžyje“, – įsitikinęs R. Grilauskas.
Anot jo, Panevėžyje keisti mokyklų vadovų nėra prasmės.
„Panevėžio mokyklos ir jų vadovų iniciatyvos teikiamos kaip pavyzdys kitoms šalies švietimo įstaigoms“, – tvirtina R. Grilauskas.
Nerastų vadovų
Direktoriui nuostabą kelia, kad tokios įstatymo pataisos siūlomos ekonominiu sunkmečiu. Anot jo, ilgamečiams direktoriams pasitraukus iš pareigų valstybės ir savivaldybių biudžetus gerokai patuštintų jiems privalomos išmokėti išeitinės kompensacijos.
Maža to, R. Grilauskas svarsto, ar įvesta kadencija direktoriams nepaliks mokyklų iš viso be vadovų.
„Panevėžyje jau dabar neberandama direktorių ikimokyklinėms įstaigoms, konkurse į Muzikos mokyklos direktorius – tik vienas kandidatas. Įvedus kadenciją savivaldybėms atsirastų kur kas daugiau problemų. Kas garantuos, kad atėjęs tik penkeriems metams direktorius dirbs sąžiningai ir sieks gerų įstaigos rezultatų?“ – įtaria R. Grilauskas.
Steigėjos nekontroliuoja
Direktoriai užtarimo sulaukė iš Panevėžyje rinktų Seimo narių.
„Nesinori tikėti, kad iniciatyva keisti Švietimo įstatymą susijusi tuo, kad kai kurie buvę Seimo nariai neranda darbo, bet kitos logikos aš nematau“, – mano Povilas Urbšys.
Seimūnas nuogąstauja, kad įstatymo pataisa atrištų rankas savivaldybėms atsikratyti kompetentingų, tačiau nebijančių išsakyti savo nuomonę mokyklų vadovų. P. Urbšio nuomone, didelę darbo patirtį turintys ilgamečiai vadovai nepalankūs ne tik politikams, bet ir sistemai, nes savo kompetencija pranoksta ir vietos švietimo specialistus, ir patį švietimo ministrą.
Seimo narys „darbietis“ Petras Narkevičius taip pat mano, kad kas penkerius metus keisti vadovą įstaigai būtų ne į naudą.
Tačiau jis pripažįsta, kad šiuo metu galiojančiais kontrolės svertais švietimo įstaigų steigėjos dažnai nepasinaudoja.
„Mokyklų, ikimokyklinių įstaigų steigėja yra savivaldybė, ji turi dideles galimybes kontroliuoti vadovus ir netgi imtis drastiškų priemonių, jei netenkina įstaigos veiklos rezultatai.
Tais svertais kažkodėl nesinaudojama. Panevėžio savivaldybės kontrolieriai ne kartą yra pateikę išvadas apie aplaidų miesto švietimo įstaigų vadovų darbą, bet į tai buvo pažiūrėta pro pirštus“, – mano P. Narkevičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
