Prekių ir paslaugų judėjimas bendrojoje ES rinkoje ne visada vyksta sklandžiai. Bet dėl tokių nematomų barjerų lietuviai skųstis nelinkę.
Jau daugiau nei dvidešimtmetį veikianti ES rinka valstybių narių verslui ir gyventojams suteikė daug galimybių. Vis dėlto joje dar yra likusių prekėms ir paslaugoms judėti trukdančių kliūčių.
Tačiau su problemomis susidūrę Lietuvos verslininkai arba gyventojai skundžiasi retai. Jie arba nežino, kur kreiptis, arba nedrįsta to padaryti. O kartais įvykdyti perteklinius užsienio institucijų reikalavimus apsimoka labiau, nei stengtis įrodyti, kad jos neteisios.
ES veikiantis problemų sprendimo tinklas SOLVIT, bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis, ieško kaip įmanoma greitesnių sprendimų, kurių prireikia, kai vienos šalies institucijos neteisingai taiko bendrojoje rinkoje galiojančius teisės aktus kitos valstybės gyventojų ar verslininkų atžvilgiu.
Lina Giedraitienė, nacionalinio SOLVIT centro atstovė, pateikė vieną neseną pavyzdį. Lietuvoje yra įsteigta vežimo bendrovė, kurios vienas akcininkas yra lietuvis, o kitas – italas. Daugiausia užsakymų bendrovė gauna būtent iš Italijos.
„Italų mokesčių inspekcija pareikalavo, kad įmonė mokesčius mokėtų Italijoje. Bet mokesčiai negali dubliuotis, jie mokami tik vienai valstybei“, – dėstė L. Giedraitienė. Tiesa, minėta įmonė apdairiai kreipėsi ne tik į SOLVIT, bet ir į mūsų šalies Valstybinę mokesčių inspekciją. Tad galiausiai bendradarbiaudamos kilusius klausimus sprendė dviejų valstybių mokesčių inspekcijos.
Tačiau tokie atvejai gana reti – Lietuvoje veikiantis SOLVIT centras sulaukia itin mažai skundų. Pernai jų buvo vos 80. 12 kartų dėl problemų, kilusių kitose ES valstybėse, skundėsi lietuviai. 7 kartus kreipėsi kitų ES šalių atstovai, susidūrę su sunkumais Lietuvoje. Net 61 gautas skundas nepriklausė SOLVIT kompetencijai.
Advokatų kontoros LAWIN asocijuotoji teisininkė Elzė Matulionytė svarstė, kad verslininkams ieškoti teisybės apsimoka tais atvejais, kai kyla bėdų dėl mokesčių ar gaminys kitoje šalyje būna apskritai uždraudžiamas, nes neva neatitinka standartų.
Pavyzdžiui, neseniai Švedijos viešųjų baseinų nešiojamųjų valymo siurblių gamintojui buvo neleista patekti į Prancūzijos rinką. Jam buvo nurodyta, kad įranga neatitinka didžiausios leidžiamos elektros srovės įtampos apribojimo, kuris pagal prancūzų taisykles taikomas nepriklausomai nuo to, baseine yra besimaudančių žmonių ar ne.
Tačiau SOLVIT išsiaiškino, kad Prancūzijos taisyklės taikomos tik stacionariems produktams. Minėta įranga buvo nešiojamoji ir negalėjo būti naudojama, kai baseine maudosi žmonės, tad buvo leista ją pardavinėti Prancūzijoje. Problemai išspręsti prireikė beveik keturių mėnesių.
Kitais kartais, kai kalbos nesisuka apie draudimus, verslas apie teisybės paieškas galbūt ir nesusimąsto. „Kodėl taip yra? Mano nuomone, įeiti į kai kurias rinkas gana sunku. Kai jau turi prieigą, visi stengiasi išpildyti valstybės, užsakovo reikalavimus, prisitaikyti. Kai prieiga yra, kartais net negalvojama, kad reikalavimai per dideli, nepagrįsti“, – kalbėjo E. Matulionytė.
Ji pabrėžė, kad būna atvejų, kai įvykdyti nepagrįstus klientų ar kontroliuojančių institucijų reikalavimus yra paprasčiau: „Pavyzdžiui, reikalaujama ant etiketės užrašyti ne tik gamintojo, bet ir tiekėjo pavadinimą. Teoriškai to daryti nereikėtų. Bet įrodinėti, kad tai yra perteklinis reikalavimas, būtų daugiau vargo, nei užklijuoti papildytą etiketę.“
Kiek daugiau lietuvių prašymų padėti nei SOLVIT sulaukia tarnyba „Jūsų Europos patarėjas“. „2012 m. visos ES mastu tarnybos ekspertai gavo apie 18 tūkst. paklausimų. Lietuviai kreipėsi apie 240 kartų“, – sakė Ingrida Ilgauskienė, tarnybos „Jūsų Europos patarėjas“ teisės ekspertė Lietuvai.
Atsižvelgiant į tai, kiek lietuvių gyvena užsienyje ir kiek daug viešojoje erdvėje girdima apie jiems kylančias problemas, prašymų padėti skaičius, anot I. Ilgauskienės, labai nedidelis. O uždelsę pagalbos kreiptis asmenys vėliau susiduria su nepavydėtinais padariniais.
„Buvo tokia situacija: mergina išvažiavo į Švediją, kur norėjo dirbti psichologe. Tačiau tam, kad būtų pripažintas jos magistro diplomas, jai prireikė pusketvirtų metų. Be to, kartu buvo priimtas sprendimas, kad jai reikalingi dar dveji metai praktikos tam, kad galėtų dirbti savarankiškai“, – pasakojo teisės ekspertė.
Europos Komisija kvalifikacijos pripažinimą yra įvardijusi kaip probleminę sritį, kurioje ES teisės aktai kol kas veikia neefektyviai. Tai reiškia, kad vienos šalies gyventojai, norintys savarankiškai dirbti kitoje ES šalyje, arba verslas, norintis pasikviesti darbuotoją iš užsienio, gali susidurti su problemomis.
Kol kas automatiškai pripažįstamos gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių, odontologų, vaistininkų, architektų ir veterinarų kvalifikacijos.
