Darbdaviai norėtų įdarbinti užsienyje mokslus baigusius jaunuolius.
Kodėl lietuviai dairosi galimybių mokytis užsienyje? Ar Lietuvos aukštosios mokyklos gali parengti specialistus, atitinkančios rinkos poreikius? Į šį klausimą mėgins atsakyti Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo (PLEF) Jaunimo dienos dalyviai – savo verslą Lietuvoje sėkmingai plėtojantys jaunieji verslininkai bei tautiečiai, darantys karjerą užsienyje.
Vienos iš PLEF dalyvių – Indrės Dargytės, gyvenančios Jungtinėje Karalystėje ir dirbančios „Laven Partners“ alternatyviųjų fondų analitike, manymu, tokią gausią akademinio jaunimo emigraciją, kokia vyksta pastaraisiais metais, lemia vis dar prasta Lietuvos aukštojo mokslo kokybė.
„Dauguma išvykstančiųjų kaip pagrindinę priežastį nurodo geresnę studijų kokybę užsienio universitetuose. Ir jie teisūs – didžioji dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų rengia įvairių sričių teoretikus, tačiau nerengia praktikų, galinčių vos baigus studijas sėkmingai įsilieti į darbo rinką“, – teigė I. Dargytė.
Ji pridūrė girdėjusi daugelį Lietuvos darbdavių sakant, kad jie laukia užsienyje mokslus baigusiųjų dėl sukauptų kokybiškų žinių, savarankiško bei kritiško mąstymo.
I. Dargytė atkreipia dėmesį, kad vis dėlto dalis iniciatyvaus ir gabaus jaunimo, baigusio studijas užsienyje ir įgijusio profesinės patirties, pasirenka grįžti į Lietuvą: „Todėl nereikėtų suabsoliutinti ir sakyti, jog visi gabūs žmonės palieka Lietuvą. Viskas priklauso nuo asmenybių: dalis išvažiuoja įgyti patirties ir grįžta dirbti savo gimtinėje, kiti sugeba savo gabumus iš karto sėkmingai realizuoti Lietuvoje“.
Pasak kitos PLEF dalyvės – Mildos Dargužaitės, iki šiol dirbusios investiciniame JAV banke „Goldman Sachs“ ir ką tik paskirtos Lietuvos ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja, dabar Lietuvoje, skirtingai nei prieš 17 metų, kai ji išvyko, yra visos galimybės panaudoti užsienio universitetuose gautas žinias bei patirtį reikšmingam ir įdomiam darbui.
„Jaunimas po studijų užsienyje baiminasi grįžti manydamas, jog čia bus siauresnės galimybės, kad turimas potencialas nebus išnaudotas, todėl būtų labai naudinga kuo daugiau kalbėti apie tai, ką sugrįžęs jaunimas gali nuveikti Lietuvoje – tiek viešame, tiek privačiame sektoriuose“, – įsitikinusi M. Dargužaitė.
