Panevėžietė Vanda Saulė Pečialiūnienė jaučiasi užspeista į kampą. Prieš kurį
laiką netekusiai darbo ir tik iš pensijos su devyniolikmečiu sūnumi gyvenančiai
moteriai likimas lėmė pajusti didelę sunkaus gyvenimo naštą. Praėjusių metų
liepą išleidusi kitą sūnų uždarbiauti į Ispaniją, V.S.Pečialiūnienė nė
nenujautė, kokį rūpestį ir bėdą jos šeimai atneš ši kelionė. Bet atsitiko taip,
kaip atsitiko: 28 metų Andrius Pečialiūnas Ispanijoje patyrė sunkią stuburo
traumą ir, ko gero, daugiau jau negalės vaikščioti. Blogiausia, kad jaunas
vyras, nemokantis ispanų kalbos, neturintis nei draugų, nei pinigų, negali
grįžti namo. To jis labiausiai trokšta.
Išvyko netikėtai
Sūnaus situacija tik paliudijo motinai seniai girdėtą tiesą: išvykti iš savo šalies lengva, bet sugrįžti į ją gali būti labai sunku.
Pastaruoju metu statybose dirbęs A.Pečialiūnas, anot motinos, nebuvo patenkintas darbu. Jį labiausiai slėgė nelaiku mokamas atlyginimas. V.S.Pečialiūnienė prisimena, kad sūnus neplanavo važiuoti į užsienį, tačiau draugui Dainiui netikėtai pasiūlius, ėmė ir išvažiavo kartu, nors net kelionei pinigų neturėjo. Kukliai gyvenanti ir viena sūnus auginusi motina Andriaus irgi negalėjo paremti.
Andriaus draugui išvykti, anot pašnekovės, sunkumų nebuvo, nes Ispanijoje dirbo ir gyveno jo sesuo ir motina. Andrius ten buvo vienas. Iš trumpų sūnaus pokalbių telefonu V.S.Pečialiūnienė teigia girdėjusi, kad Andrius buvo įsidarbinęs paukštienos apdorojimo fabrike – pešė vištas. Kadangi toks darbas jam nepatiko, vyriškis metė jį tikėdamasis dirbti statybose. Bet tuo metu kaip tik ir atsitiko nelaimė.
Sėdėti dar negali
„Andrius išvažiavo liepos 5 d., o nelaimė įvyko rugpjūčio 13-ąją. Mano sūnus tvirtina neatsimenantis, kaip tai įvyko. Jis pasakoja buvęs vienas nuomojamame bute, išėjęs į balkoną parūkyti ir pats neatsimenantis, kaip iškrito iš balkono. Sūnus atsibudo iš komos tik Almerijos ligoninėje. Man apie tai maždaug po mėnesio pranešė į namus atėjęs policijos pareigūnas. Pasakė, kad Andrius yra sunkios būklės“, – su ašaromis akyse „Sekundei” pasakoja motina. Ji džiaugiasi bent tuo, kad vyresnėlis gyvas liko.
Kadangi nelaimėliui lūžo stuburas, buvo pažeistos smegenys, Ispanijos medikai atliko kelias operacijas. Paskutinioji, kaip tvirtina motina, padaryta visai neseniai, paaiškėjus, kad reabilitaciniame centre, į kurį Andrių nukreipė ką tik iš pareigų pasitraukęs Ispanijos Andalūzijos regione veikusio Lietuvos garbės konsulato garbės konsulas Jose Antonio Herrada Garcia, jis buvo sodinamas į vežimėlį, nors tai buvo draudžiama. Lietuvis ir vėl buvo grąžintas į Almerijos ligoninę.
V.S.Pečialiūnienei graudu, kad Andriaus pastaruoju metu
beveik niekas nelanko: draugas Dainius prieš Kalėdas grįžo į Lietuvą, o jo
artimieji gyvena už 100 km nuo Almerijos ir teisinasi neturintys galimybių pas Andrių dažniau nuvažiuoti.
Sūnus motinai guodęsis, kad jį po paskutinės operacijos pykina, nesinori
valgyti.
Plačiau skaitykite vasario 3 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. V.S.Pečialiūnienė neturi
pinigų ne tik nuvykti į Ispaniją pas sūnų, bet retai išgali ir jam paskambinti.
Motina sūnų dabar mato tik nuotraukose.
