Bankrutuoti Latvijoje nori 10-12 lietuvių, Didžiojoje Britanijoje – dvigubai daugiau.
Kol Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas vis dar keliauja iš vienos institucijos į kitą, lietuviai galimybės bankrutuoti laukia prie Latvijos bankroto administratorių durų. Kaimyninėje šalyje bankroto procedūros baigtos dviem lietuviams, dar keliolika laukia, kol galės jas pradėti. Beveik dvi dešimtys lietuvių bankrutuoti bando ir Didžiojoje Britanijoje.
Tačiau kol kas neaišku, ar visi Europos Sąjungos šalyse paskelbti lietuvių bankrotai galiotų ir Lietuvoje.
Latvijos skolininkų sąjungoje bankroto procedūros siekia 10-12 lietuvių. Pagal Latvijos fizinių asmenų bankroto įstatymą, pradėti bankroto procedūrą galima tik tada, kai žmogus pusę metų dirba ir moka mokesčius Latvijoje.
Latvijos skolininkų sąjungos juristo Janio Abolinšo žiniomis, iki šiol kaimyninėje šalyje bankroto procedūros baigtos dviem lietuviams. Bankrutuoti Latvijoje siekia ir keli bulgarai, bet lietuvių tarp užsieniečių – daugiausia.
„Lietuvoje Fizinių asmenų bankroto įstatymo nėra, todėl žmonės gali vykti į Didžiąją Britaniją ir į Latviją. Didžiojoje Britanijoje bankroto sąlygos panašios kaip ir Latvijoje, tad emigrantams patogiau bankrutuoti ten, bet Lietuvoje gyvenantys skolininkai važiuoja į Latviją“, – sako J. Abolinšas.
Bankrutavo 1290 latvių
Latvijoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo 2008 metais. Nuo to laiko galimybe bankrutuoti pasinaudojo 1290 latvių. 2010 metais jis buvo šiek tiek pakeistas ir dabar bankroto procedūra įgyvendinama greičiau bei pigiau.
„Anksčiau kas mėnesį bankroto administratoriui reikėdavo mokėti 200 latų (apie 1000 litų). Dabar reikia mokėti trečdalį savo pajamų, bet ne mažiau kaip 67 latus (apie 330 litų). O procesas dabar trunka 2,5 arba 4 metus, o anksčiau trukdavo 5 metus“, – sako J. Abolinšas.
Procedūros trukmė priklauso nuo skolos dydžio – jei skola nesiekia 100 tūkstančių latų (492 tūkst. litų), bankrutuoti galima per 2,5 metų, jei didesnė – per 4 metus. Po šio laikotarpio likę įsipareigojimai nurašomi.
Bankroto procedūrą norintis pradėti žmogus turi atitikti tris kriterijus. Pirmas – skola turi būti didesnė nei 5000 latų (24,6 tūkst. litų), antras – žmogus turi sumokėti vienkartinį mokestį administratoriui – 400 latų (beveik 2000 litų), trečias – žmogus pusę metų turi mokėti mokesčius Latvijoje.
„Tačiau yra ir apribojimų. Bankroto procedūros neleidžiama pradėti tiems, kurie pastaruosius trejus metus suteikė melagingą informaciją savo kreditoriams. Procedūra nepradedama, jei 30 proc. pasiskolintos sumos išleista ne pagal nurodytą paskirtį, ir jei žmogus sudarinėjo sandėrius, kurie blogino jo finansinę padėtį, pavyzdžiui, giminaičiams dovanojo nekilnojamąjį turtą ar panašiai“, – sako J. Abolinšas.
Nori bankrutuoti ir Didžiojoje Britanijoje
Bankroto procedūra Didžiojoje Britanijoje trunka trumpiau nei Latvijoje – maždaug metus. Ten taip pat būtina pragyventi pusę metų, kad kitos ES valstybės piliečiui būtų galima kreiptis dėl bankroto.
Pirmąja Didžiojoje Britanijoje bankrutavusia lietuve tapo Milda Špakauskaitė. 130 tūkst. eurų skolos turėjusi moteris bankrutavo per daugiau nei pusmetį, tačiau jos kreditoriai Lietuvoje atsisako nurašyti skolas.
M. Špakauskaitę kartu su partneriais iš Didžiosios Britanijos konsultavęs advokatas Gediminas Žlioba sako, kad beveik kasdien sulaukia susidomėjusių žmonių skambučių.
„Žmonės klausia, kokios galimybės pradėti bankroto procedūrą Didžiojoje Britanijoje. Mano žiniomis, dabar ten pradėta apie 20 bankroto procedūrų lietuviams“, – sako advokatas G. Žlioba.
Laukiama Aukščiausiojo Teismo spredimo
Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, fizinių asmenų bankrotu užsienio šalyse potencialiai galėtų pasinaudoti daugiau kaip 4,7 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurių pradelstos skolos siekia arba viršija 50 tūkst. litų. Būtent nuo šios sumos verta pradėti bankroto procedūrą. Minėtų asmenų skolos sudaro beveik 2,1 mlrd. litų.
„Mūsų vertinimu, gyventojas, kurio pradelsta skola siekia 50 tūkst. ir daugiau litų, galėtų svarstyti apie asmens bankroto galimybę Europos Sąjungos valstybėse. Jeigu uždelsto įsiskolinimo suma yra mažesnė, pati bankroto procedūra gali kainuoti per brangiai.
Nors keli Lietuvos piliečiai pasinaudojo bankroto galimybe Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas dar nepriėmė sprendimo, ar lietuvių bankrotai kitose ES valstybėse bus pripažįstami mūsų šalyje. Asmens bankrotas neturėtų būti suprantamas kaip būdas išvengti pradelstų skolų, tai yra mechanizmas, skirtas atkurti fizinio asmens mokumą“, – teigia Manocreditinfo.lt projekto vadovas Marius Zaikauskas.
Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, jog kitose ES valstybėse priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl fizinio asmens pripažinimo nemokiu yra savaime pripažįstamas visose ES valstybėse. Taigi užsienio teismo sprendimas nereikalauja specialios pripažinimo procedūros Lietuvoje.
„Tačiau tai nereiškia, jog šio užsienio teismo sprendimo pagrindu Lietuvoje galima įvykdyti visas bankroto procedūras, tarp jų ir įmonės įkeisto turto pardavimą. Vėlesni bankroto procese priimami užsienio teismo sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, taip pat teismo patvirtinti kompromisiniai kreditorių ir skolininkų susitarimai turės būti pripažįstami bendra tvarka, teikiant Lietuvos apeliaciniam teismui atitinkamus prašymus dėl jų pripažinimo bei leidimo vykdyti. Tačiau Aukščiausiasis Teismas gali nuspręsti kitaip“, – sako Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėjas Darius Bolzanas.
Įstatymo projektas klaidžioja Seime
Apie fizinių asmenų bankrotą Lietuvoje pradėta kalbėti 2008 metais, maždaug tuo metu, kai tokią galimybę įteisino Latvija. Tačiau tik praėjusių metų pavasarį Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas iš Ūkio ministerijos iškeliavo į Seimą. Čia jis bus svarstomas šiemet pavasario sesijos metu.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vytautas Gapšys sako, kad pirmiausia siekiama, jog bankroto procedūra būtų pakankamai pigi ir efektyvi, kad norintys bankrutuoti lietuviai nebūtų priversti važiuoti į užsienį, ir kad kaip įmanoma geriau būtų apginti kreditorių interesai.
„Ginčijomės dėl kelių įstatymo projekto punktų, pavyzdžiui, ūkininkų bankroto. Įstatymo projekte nebuvo numatytas ūkininko ūkio pardavimas kaip vienetas, buvo siūloma jį skaidyti į dalis.
Taip pat pakeitėme Ūkio ministerijos siūlytą nuostatą, kad visas bankrutuojančio asmens pajamas valdys bankroto administratorius. Manome, kad tai tik apsunkintų ir pabrangintų procedūrą. Nusprendėme, kad bus leidžiama asmeniui disponuoti būtinosioms išlaidoms reikalingomis pajamomis ir tos išlaidos bus numatytos plane, kurį tvirtina teismas. Tai užkirs kelią piktnaudžiavimui.
Administratorius prižiūrės, kad bankroto procedūra būtų atliekama sąžiningai, nepažeidžiant kreditorių interesų. Jam nereikės dirbti dar ir kasininku, kuris kiekvieną kartą, kai bankrutuojantysis norės pirkti pieno ar grietinės, turėtų daryti pavedimą ar aiškintis, kur žmogus tuos pinigus išleidžia“, – sako V. Gapšys.
Fizinių asmenų bankroto administratoriais taps tie, kurie ir dabar teikia bankroto ar įmonių restruktūrizavimo paslaugas.
Nuo galimų piktnaudžiavimų ir pajamų slėpimo turėtų atbaidyti tai, kad pastebėjus pažeidimus, bankroto procedūra gali būti nutraukta be teisės ją pratęsti. Bankroto procedūra Lietuvoje bus įgyvendinama per 5 metus.
Kiek lietuvių bankrutuotų?
Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekte numatyta, kad bankrutuoti galėtų asmuo, kurio skolos viršija 20 tūkst. litų. Seimo narys V. Gapšys mano, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymu Lietuvoje galėtų pasinaudoti keli šimtai žmonių. Manocreditinfo.lt duomenimis, daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų pradelstos skolos siekia 20 tūkst. arba daugiau litų, o bendra tokių įsiskolinimų suma sudaro 1,96 mlrd. litų.
„Gyventojų, kurių pradelstos skolos sudaro 20 tūkst. arba daugiau litų, skaičius siekia beveik 5 proc. visų skolininkų, o vidutinė skola siekia daugiau nei 192 tūkst. litų. Didžioji dalis – 95 proc. – laiku neatsiskaitančių gyventojų negalės pasinaudoti galimybe bankrutuoti, kadangi šių asmenų skolos nesiekia 20 tūkst. litų. Mat tokių asmenų mokumas gali būti atstatytas ir be bankroto procedūros, t. y. atsiskaitant su kreditoriais“, – teigia M. Zaikauskas.
Beveik 67 proc. pradelstų skolų, kurios siekia 20 tūkst. arba daugiau litų, tenka vyrams, o moterims – 33 proc. 67 proc. minėtas sumas skolingų gyventojų amžius siekia 31-50 metų, o didžiausios pradelstų skolų sumos tenka finansų įstaigoms. Be to, nemaža dalis asmenų turi po kelias ir daugiau pradelstų skolų.
M. Zaikauskas pastebi, kad 44 proc. gyventojų, kurių pradelstos skolos siekia 20 tūkst. arba daugiau litų, yra įmonių vadovai, akcininkai ar valdybos nariai. „Tokių asmenų bendra pradelstų įsiskolinimų suma siekia 871 mln. litų. Tikėtina, kad didelė jų pradelstų skolų dalis yra laidavimai arba asmeniškai paimti kreditai, kurie buvo panaudoti verslo plėtrai. Tačiau verslui nepasisekus, tokie asmenys tapo skolininkais“, – sako jis.
