Vyčio Snarskio iliustr.
Populiarėjantis anglų kalbos testas rodo augantį susidomėjimą studijomis svetur. Absoliuti išvykusių studentų dauguma po studijų į Lietuvą nebegrįžta.
Anglų kalbos testo IELTS, kurio dažniausiai prireikia norint studijuoti užsienio universitetuose, populiarumas smarkiai išaugo. Britų tarybos egzaminų projektų vadovė Loreta Pilkienė pastebi, kad norinčiųjų laikyti šį testą skaičius šįmet yra kone 50 proc. didesnis negu praėjusiais metais. Aišku, įvertinus tai, kad rudeniop į Lietuvos aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas bus priimta keliasdešimt tūkstančių pirmakursių, anglų kalbos testą laikančiųjų skaičius neatrodo įspūdingai. Vis dėlto pastebima ilgametė šio testo populiarėjimo tendencija: per pastaruosius septynetą metų jų skaičius nuo kelių šimtų yra išaugęs iki kelių tūkstančių.
Šiuo metu Britų taryboje dirbantiems egzaminuotojams pats darbymetis, mat nuo gruodžio iki birželio testą dažniausiai laiko tie, kurie rudenį ketina pradėti studijas užsienio universitetuose. Kadangi IELTS testas organizuojamas kartą per mėnesį, vienu metu jį gali laikyti net keli šimtai žmonių. 2010 metų rekordas – 370 testo dalyvių. Beje, egzaminatoriai pastebi, kad vidutiniai testą laikančiųjų rezultatai gerėja ir per keletą metų yra išaugę nuo maždaug 6 iki 6,54 balo. Pastarojo balo dažniausiai pakanka norint atitikti užsienio universiteto reikalavimus kalbai.
Išvyks ne visi
Didesnę laikančiųjų testą dalį sudaro mokyklų abiturientai. L. Pilkienė abejojo, ar visi testą laikantys moksleiviai ketina išvykti studijuoti svetur: vieni esą gali įstoti į norimą specialybę Lietuvoje, kiti – negauti stipendijos mokslams užsienyje, treti testą laiko dėl papildomos naudos. „IELTS populiarumą, matyt, lėmė ne vien ketinimai studijuoti užsienio universitetuose, bet ir tai, kad nuo šių metų egzaminas pripažįstamas Lietuvoje. Testo metu gavę penkis ir daugiau balų moksleiviai gali būti atleisti nuo valstybinio anglų kalbos egzamino, o už anglų kalbos įskaitą gauti dešimt balų“, – pridūrė L. Pilkienė.
Būriais į užsienį plūstančių šalies abiturientų mitą sklaido KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. „Ne pirmus metus šnekama, kad į užsienį išvažiuos pusė ar dar daugiau baigiančių mokyklas mokinių, tačiau iki šiol tai nepasitvirtino“, – sakė jis. Tiesa, prestižine laikomos KTU gimnazijos mokslus svetur pasirenkančių absolventų skaičius ne toks ir mažas – kasmet į užsienio universitetus įstoja trečdalis šią mokyklą baigiančių mokinių. Kita vertus, gerokai ūgtelėjusi po to, kai Lietuva prisijungė prie ES, į užsienį studijuoti išvažiuojančių gimnazijos absolventų dalis keletą pastarųjų metų išlieka pastovi.
Kaip bus šįmet, B. Burgis prognozuoti nesiryžo, tačiau nurodė, kad studijos svetur ne visuomet yra geresnis pasirinkimas, o tie, kurie vadovaujasi argumentu „nesvarbu koks, svarbu, kad užsienyje“, gali likti nusivylę.
Sugrįžta retai
Noras pakeisti aplinką ir pačiai palyginti studijas skirtingose šalyse į užsienį išvykti paskatino vilnietę Raimondą Valeckaitę. Baigusi komunikacijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, mergina įstojo į Korporacinės komunikacijos magistrantūrą Orhuso verslo mokykloje, Danijoje. Šią šalį R. Valeckaitė pasirinko dėl to, kad mokslas Danijoje ES piliečiams yra nemokamas, be to, iš draugų ji buvo girdėjusi teigiamų atsiliepimų apie studijų kokybę.
Ar merginos lūkesčiai pasitvirtino? R. Valeckaitė atsako, kad taip. „Studijų kokybė Danijoje iš tiesų skiriasi nuo tos, su kuria man teko susidurti Lietuvoje. Paskaitos čia vyksta diskusijų forma, daug dėmesio skiriama atvejų analizei. Studentai tikrąja to žodžio prasme mokomi mąstyti ir argumentuotai ginti savo nuomonę. Taip pat daug savarankiško darbo, prieš naują paskaitą duodama visa reikiama medžiaga, ją reikia išanalizuoti namie, o atėjus į paskaitą aptarti“, – pastebėjimais apie studijas Danijoje dalijosi R. Valeckaitė.
Kadangi Danijos universitete R. Valeckaitė studijuoja antrus metus, šiuo metu ji atlieka praktiką danų informacinių technologijų bendrovėje „Systematic“. Tačiau net ir atlikti praktiką vietos bendrovėje nėra paprasta, nekalbant apie nuolatinį darbą. R. Valeckaitę „Systematic“ pasirinko dėl to, kad ji gerai mokėjo anglų kalbą ir galėjo pagelbėti bendraujant su užsienyje įsikūrusiais įmonės padaliniais. „Vietinės įmonės mūsų išskėstomis rankomis nelaukia. Savaime suprantama, kad pirmenybė teikiama tiems, kurie moka danų kalbą. Kita vertus, patys danai tame įžvelgia didelę problemą, ne kartą teko girdėti kalbant, kad vietinės įmonės daug praranda nesugebėdamos pasinaudoti studentų užsieniečių patirtimi“, – sakė R. Valeckaitė.
Kol kas R. Valeckaitė nežino, ar baigusi studijas galės pasilikti bendrovėje „Systematic“, tačiau mergina mokosi danų kalbos ir savo artimiausią ateitį sieja su šia šalimi. B. Burgis patvirtino, kad didžioji išvykusių ir mokslus svečiose šalyse pabaigusių gimnazijos absolventų dalis jose ir pasilieka. Direktorius prisiminė viso labo tik du buvusius gimnazistus, kurie, baigę mokslus ir spėję padirbėti užsienyje, grįžo atgal. Nors ir šį sprendimą jie priėmė labiau apimti nostalgijos ar patriotiškų jausmų, o ne geresnių darbo ir karjeros galimybių Lietuvoje.
Problema – mokslo kokybė
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Aušra Veličkaitė nurodė, kad 2010-aisiais, kaip ir praėjusiais metais, beveik kas antras mokyklą baigęs abiturientas galės įstoti į nemokamas studijas universitete ar kolegijoje. Iš viso šiais metais valstybė finansuos beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas. 2009 metais valstybės finansavimas skirtas 21 tūkst. pirmakursių, 2008 metais visiškai ar iš dalies valstybės apmokamas studijas gavo per 22 tūkst. pirmojo kurso studentų.
R. Burgio nuomone, nepaisant praėjusiais metais įgyvendintos aukštojo mokslo reformos, šis skaičius yra per didelis, o norint didinti aukštojo mokslo kokybę ir bent dalį perspektyvių studentų bei būsimų specialistų išlaikyti šalyje, būtina gerokai sumažinti aukštųjų mokyklų skaičių.
Tačiau tai tik viena medalio pusė. Dažnai svečioje šalyje baigtos studijos atveria kelią ir į geresnę ateitį, tad Lietuva su užsienio šalimis konkuruoja ne tik savo universitetais, bet ir geresnėmis darbo ir gyvenimo galimybėmis. „Gal Danija ir brangi šalis gyventi, bet savo piliečiais rūpinasi. To, deja, kol kas negaliu pasakyti apie Lietuvą“, – savo sprendimą likti Danijoje aiškino R. Valeckaitė.
