„Užsienio kalbų mokėjimas atveria duris į pasaulį, kitas kultūras ir papročius, o man padėjo patekti net į olimpiadą. Jei nemokėčiau užsienio kalbų, tai olimpiada taip ir būtų likusi tik svajonė“, – teigia badmintonininkas Kęstutis Navickas, šiemet atstovausiantis Lietuvai Pekino olimpinėse žaidynėse. K.Navickas papasakojo apie savo karjeros pradžią, sportinius laimėjimus ir užsienio kalbų mokėjimo naudą.
Devyniolikmetis čempionas
1984 metų sausio 13-ąją Kaišiadoryse gimė dvynukai – Gediminas ir Kęstutis. Nuo mažens berniukai buvo sportiški ir aktyvūs.
„Būdami aštuonerių metų su broliu (jis 2005 m. Argentinoje tapo pasaulio jaunimo iki 21 metų krepšinio čempionato nugalėtoju!) pradėjome lankyti krepšinio treniruotes, bet mane netrukus patraukė badmintonas. Dabar suprantu, kodėl jau tada komandinis sportas buvo ne man. Iš pradžių treniruotes lankiau kartą per savaitę, bet ilgainiui net pats nepastebėjau, kaip ėmiau treniruotis kasdien“, – prisiminęs vaikystę šypteli K.Navickas.
Pirmąkart Lietuvos čempionu jis tapo būdamas vos devyniolikos. 2003 m. Danijos Esbjergo mieste vykusiame Europos jaunimo iki 19 metų badmintono čempionate Lietuvai atstovavęs K.Navickas liko per plauką nuo bronzos medalio. Tačiau šį jauną ir gabų bad-mintonininką pastebėjo Europos badmintono sąjunga (EBU). Nuo to laiko Lietuvoje sportininkas nė karto nepatyrė pralaimėjimo. Savo sąskaitoje jis jau turi 11 šalies čempionatų aukso medalių – 4 vienetų, 4 dvejetų ir 3 mišrių dvejetų varžybose.
Pasaulis apie Kęstutį Navicką išgirdo Madride vykusiame pasaulio čempionate. Turnyro antrajame etape lietuvis tik po atkaklios kovos nusileido pasaulio ir olimpiniam čempionui Taufikui Hidaytai. Šių metų vasaros pradžioje Pasaulio badmintono federacijos (BWF) paskelbtoje geriausių pasaulio badmintonininkų reitingų lentelėje lietuvis užima 58-ą vietą (20149 tšk.).
Bendravimo laisvė
Su pirmosiomis pergalėmis prasidėjo ir kelionės į užsienį. Pirmiausia buvo aplankyta kaimyninė Lenkija. Nuvažiavusį į pirmąją stovyklą su lenkų rinktine lietuvį visi pasitiko kalbėdami savo gimtąja lenkų kalba, draugiškai laidydami juokelius, kaip sportininkams įprasta.
Lietuvis bandė kalbėti angliškai, bet sulaukdavo tik lenkiškų atsakymų ir nieko nesuprasdavo. Teko greitai spręsti problemą. Susikalbėti padėjo rusė trenerė, mokanti ne vieną užsienio kalbą.
„Kai lenkų žaidėjai pamatė mano pastangas, geranoriškai padėjo. Kasdien girdėdamas lenkų kalbą, savo paties nuostabai, pradėjau juokauti ir kalbėti lenkiškai. Įgijau naujų draugų pagarbą už tai, kad taip greitai pradėjau šnekėti jų gimtąja kalba“, – tikina K.Navickas.
Sportininkas teigia, kad kalbų mokėjimas suteikia pasitikėjimo savimi ir bendravimo laisvę.
„Visada naudinga pasidalinti mintimis su kitataučiais, praplėsti savo akiratį“, – pasakojo sportininkas.
Pasibaigus Atėnų olimpiadai buvo pradėtas įgyvendinti Europos badmintono talentų projektas „Pekinas 2008“. Maždaug 40 gabiausių iki 23 metų žaidėjų iš 44 valstybių ketverius metus po 5–6 kartus kasmet nemokamai dalyvavo bendrose stovyklose. Vienas šių sportininkų – lietuvis K.Navickas.
„Dalyvaudamas tarptautiniame projekte susipažinau su daugybe žmonių iš įvairių šalių. Mokykloje nebuvau geriausiai anglų kalbą mokantis mokinys, nes nemaniau, kad užsienio kalba yra svarbi. Tačiau gyvenimas parodė, kad kalbų mokėjimas – neišvengiama būtinybė šiuolaikiniame pasaulyje“, – patikino K.Navickas.
Tapo kasdienybe
„Iš pradžių buvo keista, bet dabar kalbėti angliškai tapo mano kasdienybe. Galiu tiktai pasidžiaugti ir padėkoti visiems, kurie man padėjo išmokti šią kalbą. Be jos nebūtų įmanomas gyvenimas užsienyje, taip pat nebūtų įmanoma ten treniruotis. Vadinasi, nebūčiau galėjęs patekti į olimpiadą, kuriai taip intensyviai rengiausi“, – sakė badmintonininkas.
Ir nacionaliniai, ir europiniai teisiniai dokumentai pabrėžia užsienio kalbų mokymo svarbą. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Irena Raudienė teigė, kad Lietuvoje numatyta stiprinti užsienio kalbų mokymąsi – skirti daugiau pamokų, pasiūlyti užsienio kalbų mokytojams įvairesnių kvalifikacijos tobulinimo programų, sudaryti sąlygas bendradarbiauti su kitų Europos šalių kolegomis.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tėvams, besirenkantiems, kokią užsienio kalbą mokysis jų vaikai, pataria nesivadovauti daugumos nuomone – nepulti mokytis anglų kalbos. Mūsų vaikus supanti aplinka (televizija, internetas, mobilumo galimybės ir kt.) skatina ją mokytis ir padeda tai daryti. Šią kalbą vaikai išmoksta vos ne savaime. Todėl specialistai rekomenduoja pradėti mokytis ir kitų užsienio kalbų, kad vaikai švietimo įstaigose gautų kuo daugiau žinių, kad nenukentėtų jų gebėjimai bendrauti įvairiomis užsienio kalbomis.
Ligita MURAUSKAITĖ
Nuotr. K.Navickas teigia, kad kalbų
mokėjimas suteikia bendravimo laisvę.
