Panevėžio A.Bandzos vaikų globos namuose pastaraisiais metais dažnai besilankantys italai ir kiti užsieniečiai nebegalės į savo šalį išsivežti sveikų ir ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Ribojamas tarptautinis įvaikinimas
Nuo šių metų balandžio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo tarptautinio įvaikinimo apribojimai.
Dabar užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, galės kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl vaikų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, įvaikinimo. Lietuvoje įsivaikinti vaikus turės teisę tik susituokusios užsienio piliečių poros.
Lietuvių sutuoktinių poroms ir nuolat gyvenantiems užsienyje sutuoktiniams, kurių vienas yra mūsų šalies pilietis, įsivaikinimo tvarka nesikeičia.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė sako, kad iš esmės Lietuvoje tokia praktika galioja jau porą metų.
„Apie 80 procentų visų užsieniečių įvaikinamų vaikų turi specialiųjų poreikių. Nauja tik tai, kad nuo šiol jie nebegalės stoti į eilę įsivaikinti mažų, sveikų vaikų“, – aiškino ji.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai mano, kad nauja tvarka pasitarnaus pačių užsieniečių labui. Jie nebepuoselės lūkesčių įsivaikinti sveiką mažylį, nors ir iki šiol tai jiems buvo sunkiai prieinama.
Pasak O.Tarvydienės, užsieniečiams, norintiems įsivaikinti sveiką vaiką iki 5–6 metų, tekdavo laukti 5–7 metus ar dar ilgiau. Per tą laiką nemažai šeimų apskritai prarasdavo motyvaciją įsivaikinti.
Beje, šiuo metu eilėje būtent tokio amžiaus ir geros sveikatos būklės mažylių laukiantiems beveik 100 užsieniečių šeimų įvaikinimo apribojimo įstatymas atgaline data nebus taikomas. Tiesa, kada jie sulauks pasiūlymų įsivaikinti, nežinia. Mat tokius vaikus priglausti pirmumo teisę turi lietuvių ir mišrios šeimos.
Specialiųjų poreikių turinčiųjų įvaikinimas trunka kur kas trumpiau. Turinčiuosius rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikus (8–12 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupes galima įvaikinti per 0,5–2 metus.
Vyresni kaip aštuonerių – nepageidaujami
O.Tarvydienė akcentavo, kad kalbant apie specialiųjų poreikių vaikų įvaikinimą šiuo atveju galvoje turimi ne tik rimtų sveikatos sutrikimų turintieji, bet ir vyresni kaip 8 metų, taip pat iš vienos šeimos, kurioje yra trys ir daugiau atžalų.
Tokių vaikų įvaikinimas užsienio piliečiams neribojamas. Lietuviai nėra linkę įsivaikinti tokių vaikų.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė, paklausta, ar ir toliau bus skiriami broliai ir seserys, atsakė, kad taip, tačiau su tam tikromis išlygomis.
„Jeigu tarp vaikų iš vienos šeimos yra glaudus emocinis ryšys, tokių neskirsime, siūlysime įsivaikinti visus arba laukti kitų. Tačiau yra brolių ir seserų, kurie nėra prisirišę vienas prie kito, nebendrauja ar mažai bendrauja. Neleisti užsieniečiams įvaikinti vieno ar dviejų vaikų iš tokios šeimos būtų neprotinga“, – kalbėjo ji.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba stengiasi vaikams iš vienos šeimos surasti užsieniečius įtėvius iš tos pačios šalies, gyvenančius netoli vienas kito, kad mažieji galėtų dažniau matytis.
Pasak O.Tarvydienės, užsieniečiai iš karto įsivaikina po kelis vaikus. Tokie įtėviai dažniausiai – italai. Todėl jie ir yra lyderiai pagal įvaikintų Lietuvos vaikų skaičių.
Pernai mūsų šalyje užsieniečiai iš viso įsivaikino 144 vaikus, iš jų 90 – italai. Užpernai Italijos piliečiai tapo įtėviais 67 lietuvių vaikams, o iš viso tais metais užsieniečiai įvaikino 115 vaikų.
Italų šeimos tradiciškai gausios, tad bevaikėms poroms natūralu tapti iš karto dviejų ar daugiau vaikų tėvais.
Lietuviai graibsto mažiukus
Lietuvių šeimos tradiciškai pageidauja mažų, sveikų vaikų. Dažniausiai nori įvaikinti tik vieną.
Iki šių metų gegužės 1 dienos 25 lietuvių šeimos ir vienas nesusituokęs asmuo tapo įtėviais 26 be tėvų globos likusiesiems. Iš 26 įvaikintų vaikų 24 buvo iki trejų metų, 2 vaikai – 4–6 metų.
Dar 10 vaikų įvaikino jų biologinių motinų sutuoktiniai, t. y. patėviai.
Šiemet 35 vaikus įvaikino 24 užsieniečių šeimos. Iš jų 14 šeimų įsivaikino po 1 vaiką, 9 šeimos – po 2 vaikus, o 1 šeima tapo iš karto trijų vaikų įtėviais. Kaip visada, daugiausia be tėvų globos likusiųjų iškeliavo į Italiją – net 24.
Tik 5 iš 35 užsieniečių įvaikintų vaikų buvo iki 3 metų. Šeši įvaikintieji buvo sulaukę 4–6 metų, o didžioji dalis – 24 vaikai – buvo 7–14 metų.
Įsivaikinti vaikų laukia ar jau pradėjo įvaikinimo procedūras 89 lietuvių ir 146 užsieniečių šeimos, iš jų 4 mišrios šeimos, gyvenančios Lietuvoje, 3 mišrios šeimos, gyvenančios užsienyje, bei 7 užsienyje įsikūrusių lietuvių šeimos.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
