Prie aukso gyslos – Europos Sąjungos skiriamų 20 mln. Eur – probleminėms miesto erdvėms sutvarkyti stovintis Panevėžys sulaukė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) susirūpinimo, ar pajėgs tiek pasisemti. Aukštaitijos sostinės vadovai ramina, kad pirmieji kardinalūs miesto tvarkymo darbai prasidės jau kitąmet, o 2021-aisiais Panevėžio centrinė dalis bus nepažįstamai pasikeitusi.
Idėjomis, kaip atrodys autobusų stotis ir jos prieigos, architektai varžysis Savivaldybės už 60 tūkst. eurų rengiamame konkurse. U. Mikaliūno nuotr.
Matydama, kad nuo 2016-ųjų pradžios Panevėžio savivaldybė nėra pasirašiusi nė vienos finansavimo sutarties dėl numatytųjų 14-os „Urban“ programos projektų, Vidaus reikalų ministerija prieš keletą dienų atsiuntė raštą – klausė, kokių priemonių bus imtasi, kad jie vis dėlto būtų įgyvendinti. VRM Regioninės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Česonis sako, kad tokius paraginimus gavo visos penkių didžiųjų miestų savivaldybės.
„Panevėžys nėra išskirtinis. Nė su viena didžiųjų miestų savivaldybe iki šiol nėra pasirašyta nė vena finansavimo sutartis. Panevėžio situacija netgi geresnė nei Šiaulių, kurie net nėra patvirtinę programos, ką tvarkys už ES paramą. Esame parengę visą teisinę bazę ir nuo praėjusių metų pabaigos laukiame, kada kuri pateiks nors kokį projektą. Nesulaukę turime priminti“, – „Sekundei“ teigė G. Česonis.
Savivaldybės nemiegoti ties aukso puodu raginamos netgi savotiškais skatinimo prizais. Pasirašiusios finansavimo sutartis ir nenukrypstančios nuo plano, pasak G. Česonio, gali tikėtis papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto.
Idėjų visiems neužteks
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtina, kad Savivaldybė dar šįmet pasirengusi su europinę paramą administruojančia Centrine projektų valdymo agentūra pasirašyti sutarčių dėl 8 mln. Eur, už kuriuos mieste numatyta sutvarkyti aštuonias zonas: J. Janonio g., Nepriklausomybės aikštę, Nevėžio upės pakrantę nuo Maudyklos g. iki Stoties g., Jaunimo sodą, Bendruomenių rūmų prieigas bei Kultūros ir poilsio parką. Esą iki šiol to nėra padaryta dėl nesusikalbėjimo su pačia ministerija.
„Visos sutartys pasirašomos, kai yra parengti aprašai. O parengtas aprašas mums netinka, ministerija turi jį pakeisti. Kai tik to sulauksime, iš karto teiksime projektus finansavimui gauti. Realūs, matomi tvarkymo darbai prasidės kitąmet“, – teigė T. Jukna.
Nepriklausomybės aikštę ir dar septynias miesto erdves iš esmės tvarkyti numatoma pradėti jau kitąmet. U. Mikaliūno nuotr.
Dėl likusiųjų už ES paramą numatytų rekonstruoti centrinės miesto dalies vietų – autobusų stoties ir jos prieigų, Laisvės a. ir teritorijos aplink ją, Senvagės bei Skaistakalnio parko – sutvarkymo Savivaldybė rengiasi skelbti architektūrinių idėjų konkursą.
„Tokius idėjų konkursus reikėtų skelbti dėl visų iš „Urban“ programos planuojamų tvarkyti teritorijų, bet mes nebegalime to daryti, nes nebespėsime pagal terminus. Jei šiais metais nepasirašysime finansavimo sutarčių už 8 mln. eurų, neįvykdysime plano ir Savivaldybei bus taikomos sankcijos“, – pripažįsta T. Jukna.
Vizijų konkursas
Architektūrinių idėjų, kaip galėtų atrodyti miesto centras, konkursui miesto Taryba iš Savivaldybės biudžeto skyrė 60 tūkst. Eur. Konkurse laukiama architektų minčių, kaip sutvarkyti autobusų stotį, Laisvės a. ir jos prieigas, Senvagę, Skaistakalnio parką.
Konkurso kainos šokiruota Tarybos opozicija įžvelgė lėšų švaistymą.
„Kadangi tvarkomos reprezentacinės miesto vietos, reikia sugalvoti gerą idėją, kad ES pinigai būtų ne panaudoti, o investuoti. Jei nori gauti gerą idėją, reikia už ją duoti ir atlygį. Investiciniam projektui pasiūlymai paprastai būna elementarūs – pakeisti šaligatvių dangą, suoliukus ir panašiai. Jeigu ateina dideli pinigai, turėtų būti pasižiūrėta plačiąją prasme, kaip tos erdvės gali būti išnaudojamos“, – idėjų konkurso reikalingumą motyvavo direktorius.
Nors Tarybos opozicijos atstovai siūlė tam nepritarti, vis dėlto balsuojant net ir kritikai nebeprieštaravo, kad miesto centrinės dalies viziją kurtų ne pačios Savivaldybės architektai. Geriausias miesto centro vizijas išrinkti žadama patikėti sudarytai ekspertų komisijai. Tačiau kiek kainuos jas įgyvendinti, bus aišku tik parengus investicinius projektus.
T. Jukna svarsto, kad miesto centro architektūrinės idėjos bus aiškios jau šių metų pabaigoje, o jos realizuojamos 2018-aisiais. Visas keturiolika miesto erdvių už maždaug 20 mln. Eur sutvarkyti ketinama iki 2020-ųjų – kitų savivaldos rinkimų.
Perlai purve
Pasak Savivaldybės vyriausiosios architektės Daivos Gasiūnienės, idėjų konkursas skelbiamas siekiant, kad miesto centrinė dalis architektūriniu požiūriu nevirstų skirtingų projektų kratiniu, o būtų išlaikytas vientisumas, netgi, panaudojant moderniąsias technologijas, atsirastų futuristinių sprendimų.
D. Gasiūnienė sutinka, kad Panevėžio centrui stinga gyvybės. Jos nuomone, smulkiojo verslo persikėlimas į didžiuosius prekybos centrus – ne vienos Aukštaitijos sostinės skaudulys. Vis dėlto, architektės nuomone, Panevėžio centrinė miesto dalis architektūriniu požiūriu yra gana turtinga.
„Vaikštant po kiemus akivaizdu, kad Panevėžys turi daug perliukų: pastatų grupių, vienišų namų, vertų dėmesio, bet neatskleistų. Pavyzdžiui, name įrengta jauki stilinga kavinukė, o aplinkui ją, gatvėje, duobės, purvas, tuščios, nesutvarkytos erdvės“, – pažymi D. Gasiūnienė.
Kitose už ES lėšas planuojamose tvarkyti erdvėse, pasak architektės, gali būti įgyvendinamos skirtingos idėjos. Kaip atrodys šioji miesto dalis – J. Janonio g. prieigos, Kultūros ir poilsio parkas, Nepriklausomybės aikštė, Jaunimo sodas, Bendruomenių rūmų aplinka, Nevėžio upės pakrantė, – viziją kurs ne konkurse pasišovę dalyvauti architektai, o Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai.
Miesto Taryba vakar pritarė Kultūros ir poilsio parko modernizavimo projektui. Pagal jį parko teritorija bus padalyta į aktyvaus ir ramaus poilsio zonas. Ketinama pašalinti menkaverčius želdinius, pasodinti naujų, sutvarkyti ir atverti Nevėžio pakrantę. Numatyta suformuoti pagrindinį pasivaikščiojimo taką, atnaujinti esamus, įrengti gėlynų. Tvarkant parką daugiausia investuoti numatyta į Nevėžio upės sutvarkymą – suformuoti slėnio daubą su akmenų ir dekoratyvių augalų kompozicijomis, šlaite įrengti amfiteatrinę aikštelę.
Parke atsirastų trys poilsiavietės, dar dvi naujos vaikų žaidimų aikštelės, trys automobilių stovėjimo zonos, įrengtas paplūdimys, apšviesti ne tik takai, bet ir medžių lajos. Parko pakraštyje esančią ekstremalaus sporto aikštelę planuojama perkelti arčiau Panevėžio arenos, o šunų dresavimo aikštelę – dar nuošaliau.
Vien Kultūros ir poilsio parkui sutvarkyti Savivaldybė skaičiuoja išleisianti 3,1 mln. eurų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
