Sugriežtinus leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygas, per pusmetį apskrityje nė vienas užsienietis, motyvuodamas teisėta veikla, jo neprašė. Taigi sumažėjo galbūt fiktyvių įmonių, steigiamų norint patekti į Šengeno erdvę, o netrukus tikimasi „persijoti“ jau įsteigtąsias.
Panevėžio apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkė Bronislava Pliavgienė sako, kad kai kurių užsieniečių įsteigtos įmonės, kaip paaiškėjo, nevykdė jokios veiklos. Gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, užsienio piliečiai veikiausiai norėjo patekti į Šengeno erdvę. U. Mikaliūno nuotr.
Kūrė fiktyvias įmones
Nuo praėjusio lapkričio ir šių metų gegužės keitėsi leidimų laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams, turintiems čia verslą ar planų jį kurti, jam vadovauti, išdavimo sąlygos. Teisės aktuose atsirado du nauji reikalavimai – norint gauti laikiną leidimą gyventi, įmonė turi vykdyti veiklą ne trumpiau nei pusmetį ir joje turi dirbti ne mažiau kaip trys Lietuvos piliečiai arba asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi šalyje.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Migracijos skyriaus viršininkė Bronislava Pliavgienė sako, kad anksčiau nemažai užsieniečių kūrė įmones, kurios teoriškai atitiko visus reikiamus teisės aktus, tačiau, kaip vėliau paaiškėdavo, jokios veiklos nevykdė.
Jos steigtos veikiausiai tam, kad trečiųjų šalių piliečiams būtų paprasčiau patekti į Šengeno erdvę ir būtų galima keliauti po Europą. Tad sugriežtinti reikalavimai – kirtis tokioms nedirbančioms įmonėms.
Naudojosi proga
B. Pliavgienės teigimu, atliekami patikrinimai, stebima, ar tai fiktyvi, ar veikianti įmonė. Nustačius, kad veikla nevykdoma, teikiama medžiaga naikinti leidimą.
Dar prieš sugriežtinus reikalavimus pastebėta, kad apskrityje pagausėjo užsieniečių. Migracijos skyriaus specialistai tai sieja su tuo, kad tikriausiai norėta suspėti įsteigti įmones iki griežtesnių apribojimų įsigaliojimo.
B. Pliavgienės tvirtinimu, apskrityje iki tol paprastai būdavo iki tūkstančio užsieniečių, Panevėžyje – apie 660–690. Šiemet, gegužės pirmosios duomenimis, apskrityje jų gyveno 1 061, Panevėžyje – 666, Rokiškyje – 140, Pasvalyje – 97, Biržuose – 101, Kupiškyje – 57. O praėjusių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo šiek tiek mažiau nei 950.
Viršininkė mano, kad per metus užsieniečių sumažės dėl tikrinimų. Daugiausia tai Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos piliečiai. Pakistano, Irano, Irako, Afganistano, Ši Lankos piliečių praktiškai nėra.
Atsijos nedirbančias įmones
Panevėžio apskrities VPK Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Renata Gailiušienė sako, kad keičiami leidimai dabar gali būti išduodami nebe metams, kaip kad buvo, o tam tikrais atvejais ir dvejiems.
Be to, nuo šių metų gegužės galioja dar viena nuostata: norėdamas gauti laikiną leidimą, be kitų dokumentų, užsienietis turi pateikti pažymą iš savo šalies apie teistumą. Tokio reikalavimo anksčiau nebuvo. Dar vienas pakeitimas – negalėdamas pats atvykti, jis gali atsiųsti advokatą.
Anksčiau buvo paprasta – įsteigei įmonę, pateiki nuostatus, gauni leidimą. Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkės teigimu, anksčiau kitų šalių piliečiai pristeigdavo įmonių, tačiau sugriežtinus reikalavimus pastarąjį pusmetį nuo lapkričio pradžios nė vienas užsienietis, remdamasis tuo, kad yra įsteigęs įmonę, neprašė leidimo gyventi Lietuvoje.
Tačiau vienos įmonės atstovas yra pateikęs prašymą pratęsti leidimą. Ši bendrovė veikia nuo 2011 metų. Pasak R. Gailiušienės, tiems, kurie dirba, planuoja rimtą veiklą, tokie reikalavimai nebaisūs.
Migracijos skyriaus pareigūnai važiuoja tikrinti, ar įmonė veikia, iš kitų institucijų gaunami dokumentai apie jos darbą. Įmonėms pusmetį leidžiama „įsivažiuoti“.
R. Gailiušienės teigimu, Panevėžyje fiktyvių įmonių mažai, tačiau Rokiškio, Pasvalio, Biržų rajonuose jų gerokai daugiau. Pasak jos, kartais nuvažiuojama patikrinti ir randama, kad pastatas apleistas, išdaužytais langais. Toks negali būti kieno nors gyvenamoji vieta, neįtikėtina, kad jame kas nors dirbtų.
Pernai apskrityje gauti 174 prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje teisėtos veiklos pagrindu. Per praėjusius metus ir šių metų pradžioje sprendimams panaikinti išsiųsta apie 30 bylų – tiek rasta galbūt fiktyvių įmonių. R. Gailiušienė mano, kad maždaug pusė pernai iki lapkričio 1 dienos užsieniečių įsteigtų įmonių gali būti fiktyvios. Tad renkami dokumentai sprendimams panaikinti.
Daiva SAVICKIENĖ
