Ketvirtadienį Seimas patvirtino naują Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių. Tiesa, naujas jis su išlyga – kandidatas į STT vadovo postą de facto tarnybai vadovauja nuo 2012 m. spalio. Tuomet prezidentė Dalia Grybauskaitė atleido kadenciją baigusį STT direktorių Žimantą Pacevičių ir laikinuoju vadovu paskyrė jo pavaduotoją 40 metų Saulių Urbanavičių.
D. Grybauskaitė tikslingai delsė Seimui siūlyti tvirtinti naująjį STT vadovą, tačiau ne dėl to, kad juo nepasitikėtų, o norėdama palaukti, kol po Seimo rinkimų parlamentarai šiek tiek atsikvėps nuo pradinių skubių darbų. Vertinant nuotaikas Seime, siūlomas STT vadovas turėtų būti patvirtintas be didesnių sunkumų – priekaištų jam neturi nei dabartinės valdžios partijos, nei opozicija.
S. Urbanavičius savo karjerą teisėsaugoje pradėjo beveik prieš 20 metų – kaip Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiasis inspektorius. Vėliau perėjo dirbti į Muitinės tarnybą, kur pakilo iki direktoriaus pavaduotojo pozicijos. 2008 m. buvo paskirtas Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriumi.
Kaip pristatydamas STT vadovo kandidatūrą teigė prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius, S. Urbanavičiaus vadovaujama Muitinės kriminalinė tarnyba dalyvavo išaiškinant dviejų didžiausių Lietuvos istorijoje nusikalstamų kontrabandos susivienijimų veiklą. Atliekant tarptautinius tyrimus buvo išaiškintos nusikalstamos schemos ir sulaikyta daug asmenų. Už šią veiklą S. Urbanavičius 2011 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Būsimąjį STT vadovą prezidentės patarėjas pristatė kaip jaunosios kartos teisėsaugos atstovą, tarsi nurodydamas, kad S. Urbanavičius turėtų su nauja energija imtis stiprinti STT veiklą. Pastaruoju metu STT sulaukė nemažai kritikos, kad persistengia ilgam sulaikydama įtariamus asmenis, o jos agentai pasitelkia psichologinio spaudimo priemones, siekdami gauti parodymus prieš kitus įtariamuosius. Kita vertus, pastarųjų metų STT veiklos rodikliai liudija, kad veiklos efektyvumas paradoksaliai smunka: nors sulaikytųjų skaičius 2012 m. išaugo, sėkmingai baigtų ikiteisminių tyrimų dalis mažėjo. Tai verčia kelti klausimą, ar STT pasirenka tinkamus veiklos prioritetus?
Norėdama parodyti, kad dirba aktyviai, STT nevengia suimti įtariamųjų – tokie suėmimai, kuriuos atlieka STT agentai juodomis kaukėmis, sudaro įspūdį, kad neutralizuojami vos ne amžiaus nusikaltėliai. Tačiau vėliau daugiau nei pusė pradėtų ikiteisminių tyrimų nutraukiami, o net ir nuteistiems asmenims dažniausiai skiriamos tik administracinės bausmės.
Prioritetas – efektyvumas
Viena pirmųjų užduočių naujajam STT vadovui turėtų būti esminė STT veiklos efektyvumo peržiūra. „Esame Lietuvoje pribrendę diskusijai, kaip vertinti tokių institucijų kaip STT efektyvumą, ir naujasis vadovas galėtų šią diskusiją paskatinti, – teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. – STT skiriama dešimtys milijonų litų, tačiau korupcijos suvokimo indeksuose Lietuva užima bemaž tokias pat vietas kaip ir prieš dešimt metų. Ką gali STT nuveikti iš esmės, kad situacija keistųsi?“ Anot S. Muravjovo, iki šiol STT darbo rezultatai matuojami labai mechaniškai – pradėtų ir užbaigtų ikiteisminių tyrimų skaičiumi.
Šie skaičiai, tiesą sakant, taip pat nelabai įspūdingi. Kaip teigiama STT praėjusių metų ataskaitoje, 2012 m. STT baigti 124 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 46 (37 proc.) baigėsi kaltinamojo akto surašymu arba pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o 78 (arba 63 proc.) nutraukti. Palyginti su 2011 m., ikiteisminių tyrimų, pasibaigusių kaltinamojo akto formulavimu, skaičius bemaž nepasikeitė – 2011 m. taip pat tik 45 tyrimai baigėsi kaltinimų pateikimu (o 62 tyrimai, arba 58 proc. pradėtų ikiteisminių tyrimų, buvo nutraukti).
Teismuose 2012 m. buvo išnagrinėtos STT parengtos baudžiamosios bylos, kuriose kaltinti 104 asmenys, o iš jų 88 buvo nuteisti (37 asmenims apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs).
Būtų galima svarstyti, ar tikrai vien kaltinamųjų aktų ar nuteistų asmenų skaičius atspindi tikrąją STT veiklos prasmę. 2012 m. STT iš viso (su administracijos darbuotojais) dirbo 235 žmonės, jų darbo užmokesčiui ir kitoms išmokoms buvo skirta daugiau kaip 15 mln. litų, materialinėms išlaidoms – dar 2,5 mln. litų. Kaip ir daugeliui kitų valstybės institucijų, biudžeto asignavimai STT pastaraisiais metais mažėjo. Tačiau vis dėlto valstybė ir visuomenė turėtų teisę paklausti, ar užtenka, kad STT tik rutiniškai atlieka tam tikrus ikiteisminius tyrimus ir per metus dėl korupcinių nusikaltimų nuteisiama po šimtą ar mažiau asmenų?
Galbūt naujajam STT vadui ir jo komandai vertėtų įvertinti ir platesnį kontekstą – kiek STT veikla mažina korupcijos mastą Lietuvoje? S. Urbanavičius užsiminė, kad ketina stiprinti STT analitinius pajėgumus. „Dar labai svarbi analitinė veikla tarnyboje. Šioje srityje taip pat būtinos pertvarkos, nes šiuo metu analitinė veikla vykdoma nepakankamai, todėl šią sritį numatoma pertvarkyti iš esmės tiek formuluojant naujus uždavinius, tiek stiprinant personalą“, – kalbėjo S. Urbanavičius. Galbūt kaip tik šios srities pertvarka leis STT efektyviau pasirinkti taikinius, nes, žinia, ne kiekvieną sulaikymą galima palyginti su drakono galvos nukirtimu.
Funkcijų peržiūra?
S. Muravjovas mano, kad vertėtų nuspręsti, ar tikrai STT būtinos visos dabartinės funkcijos. „Kažin ar STT reikia antikorupcinio švietimo funkcijos? Galbūt užtektų baudžiamojo persekiojimo ir korupcijos prevencijos?“ – svarstė S. Muravjovas. Anot jo, STT galimybės vykdyti švietimo funkcijas ir dabar labai abejotinos, todėl būtų efektyviau susitelkti prie konkretesnių darbų. Iš tiesų, žvelgiant į dabartinę STT kadrų struktūrą, galima pastebėti, kad tik 5 STT darbuotojai buvo skirti antikorupcinio švietimo ir informavimo funkcijoms užtikrinti. Vargu ar šių pajėgų gali užtekti bent kokiai apčiuopiamesnei švietimo veiklai vykdyti. Todėl būtų galima šią funkciją perduoti kam nors kitam.
Prisistatydamas Seimo nariams S. Urbanavičius teigė, kad, be jau suplanuotų darbų, iškels ir naują prioritetą – finansinius tyrimus. „Kaip žinote, finansiniai tyrimai šiuo metu labai glaudžiai susiję su korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimais, tai yra neatsiejama dalis. Išplėstinis turto konfiskavimas ir neteisėtas praturtėjimas taip pat būtų prioritetiniai darbai“, – kalbėjo S. Urbanavičius. Šioje srityje darbai dar tik pradėti: neteisėto praturtėjimo atvejų tyrimų dar nelabai daug ir juo labiau nėra galutinių sprendimų. Tačiau, jei šioje srityje bus konkrečių rezultatų, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis STT galėtų rimčiau analizuoti paslėptas korupcines schemas, vedančias į neteisėtą praturtėjimą. Ilgainiui tai galėtų duoti ir reikšmingų rezultatų – kai kam galbūt sumažės noras imti kyšius, jei žinos, kad negali pateisinti savo turto kilmės, ir rizikuos dėl to būti nuteistas.
Kaip tik ši veiklos sfera atskleidžia ir dar vieną būtiną uždavinį – STT privalo dar labiau derinti savo veiksmus su kitomis valstybės institucijomis. „STT viena negali įveikti korupcijos. O tarpinstitucinio bendradarbiavimo vis dar per mažai“, – įsitikinęs S. Muravjovas. Anot jo, tik įtraukiant į antikorupcinę veiklą kitas institucijas, ir ne tik teisėsaugos, galima platesniu mastu paveikti kyšininkavimo tradicijas, ypač tokiose srityse kaip sveikatos apsauga.
