Nemažai žmonių triūsia sėdėdami prie stalo. Tačiau ne visi iš jų žino, kad biuro darbo higiena tiesiog būtina. Ir nereikia manyti, kad ji apsiriboja rankų plovimu prieš valgant.
„Tylioji žudikė“
Taip medikai vadina giliųjų venų trombozę. Galima jos pasekmė – plaučių arterijos tromboembolija (kitaip – plautinio kamieno arba jo šakų užsikimšimas krešuliais), o esant šiai būklei išgelbėti paciento gyvybę dažnai nepasiseka.
Atlikę tyrimus amerikiečiai mokslininkai teigia, kad 80 proc. trombozės atvejų pirmuosius jos simptomus atpažinti labai sudėtinga, nes iš pradžių ligonio nevargina nei skausmas, nei patinimas, nei odos paraudimas. Vis dėlto rizikos zonoje atsiduria beveik visi biurų darbuotojai, „ramioje“ darbo vietoje praleidžiantys apie devynias valandas per dieną.
Iš dalyvavusiųjų amerikiečių tyrime net 15 proc. visą dieną sėdinčiųjų prie darbo stalo diagnozuotas venų užsikimšimas. Beje, daugelis iš šių žmonių – trisdešimtmečiai ar šiek tiek vyresni.
Norint sumažinti trombozės riziką biurų „sėdėtojai“ turėtų laikytis gydytojų rekomendacijų – darbo metu daugiau judėti, naudojantis bet kokia galimybe, taip pat apriboti riebaus ir labai sūraus maisto vartojimą. O dar geriau būtų tokio valgio visai atsisakyti.
Biuro sindromas
Sėdimo darbo atstovai neretai skundžiasi įvairiais skausmais. Bendras tų pojūčių pavadinimas – biuro sindromas.
Pavyzdžiui, jei sėdima nepatogiai arba netaisyklingai, gali prasidėti įvairūs spazmai, imti varginti raumenų įtampa. Ilgainiui tai sukelia kaklo ir nugaros skausmą. Dirbantieji kompiuteriu prisipažįsta, kad jiems skauda riešus.
Kita dažna bėda – sausų akių sindromas. Sutrikus ragenos drėkinimui ji perdžiūsta ir tinkamai nebeatlieka savo funkcijų, o tai gali tapti regėjimo susilpnėjimo arba net aklumo priežastimi.
Akys parausta, jas ima perštėti lyg po vokais patekus svetimkūniui. Tokie požymiai turi paskatinti kreiptis į oftalmologą. Laikinai gali padėti drėkinamieji ir kraujagysles sutraukiantys lašai, tik jais nedera piktnaudžiauti, nes pripratus prie tų preparatų sutriks natūralus ašarų skysčio išsiskyrimas.
Paprastai sausų akių sindromas būdingas nesilaikantiesiems darbo kompiuteriu reikalavimų. Juk ištisas valandas žvelgiant į monitorių rečiau mirksima, taigi akys pakankamai nesudrėkinamos ir tampa jautresnės. Taigi periodiškai reikia leisti joms pailsėti. Būtų puiku po 50 min. darbo daryti 10 min pertraukėles.
Be to, net ir nesiskundžiantiesiems regėjimu patartina nustatyti stambesnį kompiuterio ekrane matomo teksto šriftą. O monitoriaus atstumas nuo veido turi būti ne mažesnis kaip 50 cm.
Beje, kompiuteris susijęs ir su dar vienu nemalonumu. Mokslininkai pastebėjo, kad tie darbuotojai, kuriems kasdien tenka tikrinti elektroninį paštą, daug dažniau patiria stresą, taigi ir tampa ne tokie atsparūs ligoms.
O ilgai renkant tekstus dėl nuolatinio klavišų baksnojimo gali aptirpti ir pasidaryti nebepaklusnūs pirštai. Tokia būklė vadinama riešo kanalo tuneliniu sindromu. Norint išvengti šio nepatogumo, reikia retkarčiais papurtyti rankas, palankstyti pirštus per sąnarius, pasukioti riešus.
Sprendžiant pagal statistiką, jau po metų darbo biure apie 40 proc. žmonių ima jausti kaulų arba raumenų skausmą. Dažniausiai gelia apatinę nugaros dalį.
Darbas prie rašomojo stalo arba kompiuterio sukelia daugybę sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, hemorojumi susergama todėl, kad sėdinčio žmogaus stuburo tarpslanksteliniai diskai patiria keliskart didesnį spaudimą. O jei dar ir pilvo raumenys silpni, visas krūvis tenka nugarai. Dėl to, kad dėl išlinkusio stuburo nukąra pilvas, net gali pasislinkti iš savo įprastinės vietos vidaus organai, o tai nepalankiai veikia įvairias organizmo funkcijas.
Nejudrų darbą dirbančiųjų rykštė hipodinamija taip pat įneša savo indėlį į liūdną biurų darbuotojų sergamumo statistiką. Negana to, kad vargina kaklo ir nugaros skausmas, dar ir suprastėja galvos kraujo apytaka. Štai kodėl protinio darbo atstovams dažniau skauda arba svaigsta galva.
Dėmesio, oras!
Oras patalpoje neturi būti per sausas. Drėgmės trūkumas anksčiau pasendina, neigiamai veikia odos būklę, sukelia mieguistumą ir nuolatinį nuovargį, akių perštėjimą.
O jeigu dar ir dažnai patiriamas stresas, pastebimai sutrinka kraujo apytaka. Oda sudirgsta, išsausėja, veidas praranda skaistumą, po truputį ima raukšlėtis, paūmėja įvairios odos ligos. Daugelio negerumų galima išvengti įrengus oro drėkintuvą. Ypač jis pravartus šaltuoju metų laiku, kai įjungiamas centrinis šildymas ir kiti šildytuvai.
Vasarą problemų sukelia karštis – didesnė nei 28 laipsnių temperatūra kenkia organizmui ne mažiau kaip sausas oras ir net gali sukelti šilumos smūgį. O juk tinkama temperatūra – viena iš penkių svarbiausių sąlygų, užtikrinančių normalias žmogaus gyvybines funkcijas. Kitos keturios – sveikas miegas, fizinis aktyvumas, geras maistas ir metaboliniai poreikiai.
Siekiant sumažinti nepalankios patalpos atmosferos žalą rekomenduojama per dieną išgerti ne mažiau kaip aštuonis puodelius skysčių, geriausia – paprasto vandens.
Kavos kiekį reikėtų smarkiai apriboti arba net jos visai darbe atsisakyti. Šis gėrimas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, o nuomonė, kad pažvalina, teisinga tik iš dalies. Kavos puodelis suteikia energijos, deja, toks poveikis juntamas ne ilgiau kaip 20 min., o paskui jėgos dar labiau išsenka.
Triukšmas
Dar vienas įstaigų darbuotojų sveikatai nepalankus veiksnys – triukšmas. Bendrauja kolegos, ūžia biuro technika… Taigi neverta stebėtis dažnai pasitaikančia stresinė būsena, išreguliuojančia viso organizmo veiklą.
Net durų trinksėjimas arba garsus bendradarbių pokalbis gali sukelti galvos smegenų žievės slopinimą, sumažinti protinius gebėjimus, susilpninti imunitetą, pakenkti hipofizės ir antinksčių sklandžiam darbui.
Tinkami augalai
Dažnai darbo patalpų oras ne tik pernelyg sausas, bet ir negaivus. Padėtį gali pataisyti kambariniai augalai. Tik reikia atsiminti, kad ne visi jie naudingi.
Pavyzdžiui, aroidinių šeimos augalai (filodendras, difenbachija, monstera, singonis, spatifilis) gali išprovokuoti gleivinių uždegimą. Gerklę ir burnos ertmę dirgina jų kalcio oksalato kristalėliai.
Puošnus ir kvapus oleandras – vienas iš pačių nuodingiausių floros atstovų, patekus į organizmą bent trupučiui jo išskiriamų toksinų sutrinka širdies ritmas, vargina pykinimas, pilvo skausmas, imama viduriuoti, suprastėja regėjimas.
O atsitiktinai užtiškusios karpažolės sultys gali nudeginti odą, sukelti jos uždegimą, patekusios į akis jas smarkiai pažeidžia. Atsargiai reikia elgtis ir su citrusiniais augalais: sergantieji hitertonija ir tie, kurių galvos smegenų kraujo apytaka sutrikusi, gali pasijusti prasčiau.
Kita vertus, citrinmedžiai, apelsinmedžiai ir mandarinų medeliai skatina fizinį ir psichologinį atsipalaidavimą, naikina virusus.
Bet yra ir daugybė pageidautinų darbo patalpoje augalų. Tarkime, snapučio lapuose yra lakių fitoncidų, kovojančių su bakterijomis, – pakanka tarp pirštų patrinti jo lapelį ir pauostyti.
Begonijos, sansevjeros neutralizuoja įvairias kenksmingas medžiagas ir naikina bakterijas. Kambarinės tujos, chlorofitai valo orą, pastarieji dar ir puikiai dezinfekuoja patalpą bei gali panaikinti cigarečių dūmų kvapą. Neleidžia kauptis nuodingoms dujoms spygliuočių fitoncidai.
Turbūt neretas gali pasiguosti, kad visus metus negali atsikratyti slogos arba kosulio. Paprastai taip būna dėl vadinamosios biuro alergijos, arba žalingų medžiagų poveikio, dėl to galima kaltinti spausdintuvus ir skenerius. Tokios alergijos riziką gali smarkiai sumažinti patalpoje žydintys ir žaliuojantys augalai. Be to, amerikiečiai mokslininkai nustatė, kad darbo vietoje vešinti augalija žmonėms padeda jaustis žvalesniems ir ramesniems.
Patarimai
- Reguliariai valykite kompiuterio klaviatūrą ir darbo stalą – ant jų susikaupia daugiau bakterijų nei tualete.
- Pamankštinkite akis: po dešimt kartų prieš laikrodžio rodyklę ir pagal ją „pieškite“ aštuonetą arba 15 sek. labai greitai mirkčiokite, pailsėkite 5 sek. ir vėl pamirksėkite.
- Per pietų pertrauką ar radus kitą progą pasivaikščiokite lauke – išjudinkite sustingusius kaulus.
- Kartą per valandą rekomenduojama atlikti po kelis paprastus pratimus, pavyzdžiui, sukti ratu pečius ir galvą, pasilankstyti į priekį ir į šonus.
Parengė A. Gotautaitė
