Prognozės apie rekordinį grūdų derlių Lietuvoje greičiausiai neišsipildys. Tačiau šią augintojams nelabai linksmą naujieną lydi kur kas geresnė: pasaulyje grūdai brangsta. Tiesa, pastaroji žinia nedžiugina kepėjų ir pirkėjų.
Žemės ūkio ministerija prieš kurį laiką skelbė, kad šiemet Lietuvoje laukiama rekordinio grūdų derliaus – 4 mln. tonų.
„Derlius nebus rekordinis. Jis bus 20–30 proc. Mažesnis, nei prognozuota“, – IQ sakė Romas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. Nemažą dalį pasėlių esą išguldė lietūs, todėl juos teks palikti laukuose ir anksčiau planuoto maksimalaus derliaus nebebus.
Šiemet jau pakilusios grūdų kainos gali dar padidėti. Jas aukštyn stumia JAV, Pietų Ameriką, Rusiją, Kazachstaną ir Ukrainą alinančios sausros.
Portalo grain.lt duomenimis, aukščiausios klasės kviečių supirkimo kaina savaitės pradžioje siekė 820–870 litų už toną. Maždaug prieš metus supirkėjai už tokį pat kiekį grūdų mokėjo 690–700 litų. Skirtumas – 19–24 proc. Už toną pirmos klasės kviečių supirkėjai pirmadienį sutiko mokėti 800–850 litų, nors pernai panašiu metu mokėdavo apie 660 litų.
„Šiandienė grūdų kaina, palyginti su praėjusių metų, yra aukštesnė apie 10–15 proc. Tad natūralu, kad didės ir produkcijos kaina“, – skaičiavo Tautvydas Barštys, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Kauno grūdai“ generalinis direktorius.
„Jau gavome pranešimą iš tiekėjų apie šiek tiek aukštesnes miltų kainas. Jie motyvuoja tuo, kad mato didesnes grūdų kainas, kad turės pirkti brangesnę žaliavą“, – kalbėjo Rokiškyje įsikūrusios bendrovės „Lašų duona“ ekonomikos ir finansų direktorius Nerijus Aukštuolis. Jis skaičiavo, kad tiekėjai toną miltų pabrangino maždaug 100 litų.
Tiesa, duona neturėtų brangti tiek, kiek pabrangsta grūdai ar miltai, taip pat neturėtų brangti vos padidėjus grūdų kainai. Mat miltų kaina sudaro vos 30 proc. duonos savikainos.
Vis dėlto Andrius Kurganovas, bendrovės „Biržų duona“ komercijos direktorius, linkęs labiau prisirišti prie žaliavos kainos: „Viskas priklausys nuo žaliavos kainos. Jeigu pagrindinė žaliava – miltai – brangsta, tai tada ir duonos kaina vienareikšmiškai turi kilti.“
Išloš nebent ūkininkai
Grūdų kainą mūsų šalyje labiau lemia ne padėtis vidaus rinkoje, o pasaulinės tendencijos. Jos šiuo metu nėra palankios pirkėjams – dėl sausros pagrindinėse rinkose derlius menkesnis. JAV alinanti sausra yra didžiausia nuo 1956 m. Dėl to pasaulinės kviečių, kukurūzų ir sojos kainos pasiekė aukštumas, neregėtas nuo 2008-ųjų.
JAV vyriausybė smarkiai sumažino kukurūzų derliaus prognozę. Lūkesčiai nekokie ir Rusijoje – grūdų derliaus prognozė apkirpta nuo 94 mln. iki 80–85 mln. tonų, o eksporto prognozė sumažinta nuo 20 mln. iki 16 mln. tonų. „Rusiškų grūdų eksportas negali didėti, kai kainos vidaus rinkoje prilygsta tarptautinėse rinkose ar netgi jas viršija“, – „RIA Novosti“ naujienų svetainė cituoja Arkadijų Zločevskį, Rusijos grūdų augintojų sąjungos prezidentą.
Rusijoje kviečių kaina liepos pradžioje pasiekė rekordines aukštumas – 8 800–8 900 rublių (774–784 litus) už toną, o pastaruoju metu kai kuriose šalies vietose šoktelėjo ir iki 9 500 rublių (836 litų) ribos. Toks kainų augimas gali lemti pašarų, o tada – ir mėsos brangimą.
Kaimyninės Lenkijos ekspertai prognozuoja, kad grūdai ir kitos žaliavos Vidurio ir Rytų Europoje brangs 15 proc., o maisto produktų kainos ūgtelės maždaug 6 proc. Panašiai skaičiavo ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Jis taip pat pastebėjo, kad duonos kaina neretai kyla nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi grūdų supirkimo kainos. O žemdirbio dalis galutinėje produkto kainoje esą ne tokia didelė. „Didžiausia dalis – apie 40 proc. – duonos kainos struktūroje yra kepėjų dalis. Tai – visos kepimo išlaidos, taip pat degalai, reikalingi duonai išvežioti“, – vardijo A. Gapšys.
LAEI ekspertas svarstė, kad iš besidėliojančios situacijos ir nemažų grūdų supirkimo kainų apčiuopiamos naudos gali turėti tik žemdirbiai. Jeigu ūkininkui pavyko užauginti gerą derlių, jis gali gauti daugiau pajamų nei tikėjosi.
„Visi kiti, mano galva, turėtų būti pralaimėtojai. Labiausiai – tos grūdų įmonės, kurios buvo sudariusios išankstines sutartis dėl grūdų eksporto. Be to, jeigu kažkas didins kainas, kentės vartotojas“, – dėstė A. Gapšys.
Portalo produktukainos.lt duomenimis, juoda duona didžiuosiuose mūsų šalies prekybos centruose kainuoja 1,65 proc. daugiau nei prieš metus. Balta duona per tą patį laikotarpį pabrango beveik 15 proc., batonas – 5,34 proc.
