Vietoj vos per trejetą metų vaiduokliu spėjusios virsti uždarytos „Verdenės“ mokyklos iškils naujas socialinių butų namas. Tokį sprendimą priėmusi miesto Taryba davė startą pirmą kartą nuo žemės nušluoti Savivaldybei priklausantį pastatą.
Planuojama, kad nugriovus buvusią mokyklą, naujakuriai į naujus socialinius butus atsikraustys maždaug po trejų metų. „Verdenės“ pašonėje gyvenantys panevėžiečiai jau dabar kratosi būsimų kaimynų. U.Mikaliūno nuotr.
Žinią, kad politikai gyvenamųjų namų kvartale numatė įkurdinti neišgalinčiuosius įsigyti pastogės, mikrorajono gyventojai įvertino labai nevienareikšmiškai. Vieni sprendimą kategoriškai įvardija nesąmone, kiti sako galintys tik džiaugtis, kad nebeliks kvartalo vaizdą darkančio apleisto pastato.
Vietoj mokyklos išaugsiantis socialinis daugiabutis kainuos 2,8 mln. Eur. Iš jų 15 proc. – miesto biudžeto lėšos, kita dalis – Europos Sąjungos parama. Savivaldybės administracija neįvardija tokio pastato kvadratinio metro kainos. Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Lebedevo teigimu, planuojama įrengti ne mažiau nei 48 socialinius butus. Taigi vienas vidutiniškai atsieitų apie 58,3 tūkst. Eur.
Valdančiųjų atstovai motyvuoja, jog įvertinus Panevėžio nekilnojamojo turto rinką, kaina nėra išpūsta. Tarybos posėdžio metu internete būstų kainas patikrinęs Darius Viržonis teigia aptikęs, jog už 62 kv. m butą Kniaudiškių g. prašoma 57 tūkst. Eur.
„Sekundės“ korespondentams patikrinus keletą nekilnojamojo turto skelbimų portalų matyti, kad Aukštaitijos sostinėje įmanoma būstu apsirūpinti ir už dar mažiau.
Netoli būsimo socialinio daugiabučio esančioje Statybininkų gatvėje už 2 kambarių (50,16 kv. m) butą prašoma 27 tūkst. Eur. Toje pačioje gatvėje ir tokio paties dydžio kapitališkai suremontuotas butas su šiuolaikiškais virtuvės baldais kainuoja 40 tūkst. Eur. Parko g., kur ir yra nugriauti rengiama „Verdenės“ mokykla, vieno kambario (32,5 kv. m) butą galima įsigyti už 17 tūkst. Eur. Tiek pat prašoma ir už vieno kambario butą miesto centre, Ramygalos g.
Susikibo dėl remtinųjų
Savivaldybės planas nugriovus niokojamą pastatą už milijonines lėšas statyti socialinius būstus sukėlė Tarybos opozicijos pasipiktinimą.
Liberalsąjūdininkės Zitos Kukuraitienės nuomone, savo pastogės neturintiems panevėžiečiams statyti brangų savotišką rezervatą nelogiška. Anot politikės, socialiniai būstai turėtų „atsirasti normaliuose namuose“.
Opozicijoje esantis Vitalijus Satkevičius, prieštaravęs, kad būtų griaunama nuo 2012-ųjų tuščia stovinti ir Savivaldybei per metus apie 50 tūkst. Eur kainuojanti „Verdenė“, rado kitą originalų būdą apgyvendinti socialiai remtiniesiems. Prieš keletą metų vadovavęs buvusius bendrabučius administruojančiai įmonei „Panevėžio būstas“ politikas siūlė iš mieste esančių maždaug 50-ies tokių pastatų prasčiausios būklės bendrabutyje išpirkti iš gyventojų butus, tuomet pastatą nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują.
Klausimas dėl „Verdenės“ likimo išryškino takoskyrą tarp miesto valdančiojoje daugumoje esančių socialdemokratų. Jų skyriaus pirmininkas Donatas Degenis ragino klausimą atidėti. Priešingos nuomonės laikėsi socialdemokratų senbuvis Povilas Vadopolas, perspėjęs, jog nepriėmus sprendimo Savivaldybė gali netekti galimybės gauti ES solidžią paramą socialiniams būstams įsigyti. Mat Tarybos pritarimą griauti mokyklą ir statyti jos vietoje socialinius būstus Regionų plėtros tarybai privaloma pateikti iki vasario 1-osios.
„Jei žmogus gyvena vargingai, nereiškia, kad netvarkingai. Neveidmainiaukit kalbėdami su rinkėjais. Tiesiai pasakykit: jūs man netinkat, nes nepatinka jūsų apranga ir neturite namų“, – prieštaraujantiesiems socialinio daugiabučio statybai priminė vicemeras Petras Luomanas.
Sukurs idealias sąlygas
Projekto rengėjai motyvuoja, esą bandant apskaičiuoti būsimų socialinių butų kainą reikia įvertinti, jog už tuos pačius pinigus bus sutvarkyta dabar apgailėtinai atrodanti „Verdenės“ aplinka – apie 1,5 ha sklypas.
Nugriautos mokyklos vietoje iškilusio daugiabučio kieme planuojama įrengti vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikšteles, poilsio vietas senjorams, o kiemą apjuosti, kaip reikalauja Statybos techninis reglamentas, ne mažesniu nei 0,6 m aukščio atitvaru – tvora arba gyvatvore.
Sprendžiant dėl vietos socialiniam daugiabučiui buvo renkamasi iš „Verdenės“ ir Savivaldybės žinioje esančio sklypo V. Alanto g. greta nebaigtos statyti mokyklos. Tačiau šis sklypas yra netipiškos formos ir tik 36 arų, todėl, pasak G. Lebedevo, jame tilptų kur kas mažesnis, vos 36 butų namas.
Vieno kambario butai deficitas
Savivaldybės specialistai tvirtina, jog nupirkti Panevėžyje socialinių būstų galimybių beveik nėra. Pirmiesiems šimtui laukiančiųjų eilėje, Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo Antano Stokos teigimu, reikalingi 75 vieno kambario butai, 20 – dviejų ir tik 5 pageidauja trijų kambarių.
„Panevėžyje yra pasiūla trijų, keturių kambarių butų. Dar galima būtų rasti dviejų kambarių parduodamų butų, bet vieno – niekaip“, – tvirtina vedėjas.
A. Stokos teigimu, Panevėžyje yra pasiūla trijų, keturių kambarių butų. Dar galima rasti dviejų kambarių parduodamų butų, bet socialiai remtiniesiems reikalingiausių mažų – vieno kambario – miesto nekilnojamojo turto rinkoje nėra.
Anot jo, 2014-aisiais Savivaldybei netgi teko grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai jos skirtųjų apie 40 tūkst. Lt mieste neatsiradus norinčiųjų parduoti vieno kambario butų. Tais metais Savivaldybė skelbė net tris konkursus socialiniams būstams pirkti. Pirmuose dviejuose keletą butų pavyko įsigyti, o trečiajame negauta nė vieno pasiūlymo.
„Išpirkome visus nepaklausius butus pirmuose ir paskutiniuose aukštuose, be balkono. Galime nupirkti, ir pigiai, trijų, keturių kambarių butų, bet juos tektų išdalyti pagal eilę esantiesiems antrame ar net trečiame šimtuke. O taip aplenkti laukiančius mažų butų neleidžia įstatymas. Mes privalome pirkti tai, ko žmonėms reikia, o ne ką rinka siūlo“, – aiškina A. Stoka.
Gajus stereotipas
Planuojama, kad naujakuriai į naujus socialinius butus Parko g. atsikraustys maždaug po trejų metų. „Verdenės“ pašonėje gyvenantys panevėžiečiai jau dabar kratosi būsimų kaimynų.
„Gyventojai labai nenori, kad gyvenamajame mikrorajone būtų statomi socialiniai būstai. Visi bijo, kas juose įsikurs. Toks jau stereotipas susiformavęs, kad jei žmogus socialiai remtinas ir neišgali pasirūpinti būstu, tai jis greičiausiai yra girtaujantis ar apsileidęs“, – „Sekundei“ teigė Parko seniūnaitijos, apimančios Ateities, Dariaus ir Girėno, Statybininkų, Kosmonautų, F. Vaitkaus, Klaipėdos, Parko, Nemuno gatvių teritoriją, seniūnaitė Irina Luciukaitė.
Pati netoliese „Verdenės“ pastato gyvenanti seniūnaitė apgailestauja, kad nebeliks kadaise jos lankytos mokyklos pėdsakų bei pripažįsta, kaip ir kaimynai, nesijaučianti ramiai.
„Netoli mano namų yra buvęs bendrabutis. Visko prisižiūriu. Yra gyvenančių vargingai, bet išties rimtų žmonių, bet yra ir tokių, nuo kurių norisi bėgti kuo toliau“, – svarsto I. Luciukaitė.
Seniūnaitė neatmeta, kad nepatenkinti gyventojai gali užversti Savivaldybę skundais.
Būsimų kaimynų kratosi
Parko g., „Verdenės“ pašonėje gyvenantis Edmundas į naujieną iš Savivaldybės sureagavo kategoriškai: nesąmonė.
„Taigi bus dar baisiau, nei dabar yra. V. Alanto g. stovi nebaigta statyti mokykla – laužas, tai kodėl ne ten socialinius būstus stato? Ten galėtų gyventi kas nori ir kaip nori – niekam netrukdytų“, – piktinosi Edmundas.
Panevėžiečio nuomone, užuot stačiusi socialinį daugiabutį. valdžia „Verdenę“ galėjo pritaikyti vaikų ir jaunimo reikmėms. Savivaldybė iš tiesų yra svarsčiusi tokią idėją. Į šį pastatą, minimaliai jį suremontavus, planuota perkelti gana ankštose, bet tvarkingose patalpose Parko g. veikiančius Moksleivių namus, kuriuose 25-is būrelius lanko 740 vaikų. Tačiau pastarųjų bendruomenė nesutiko kraustytis į kapitalinio remonto reikalingą pastatą.
Sprendimą giria
Vieniems mikrorajono gyventojams piktinantis valdžios dėmesiu socialiai remtiniesiems, kiti jį giria. Buvusi „Verdenės“ mokyklos direktorė, Klaipėdos mikrorajono gyventojų bendruomenės pirmininkė Jūratė Pauliukienė mano, kad sprendimas geras.
„Asmeniškai aš manau, kad tikrai gerai, jei vietoj dabar apleisto pastato iškils naujas gražus statinys ir bus sutvarkyta jo aplinka. Žmonės turbūt bus patenkinti, kad pagaliau pajudėjo tos vietos sutvarkymo reikalai“, – teigia J. Pauliukienė.
Nors, anot jos, su bendruomene apleisto pastato perspektyvos Savivaldybė nederino, bet pirmininkė tikina negirdėjusi, kad gyventojai dėl to imtų protestuoti.
Kukliausi romai
Šiuo metu Panevėžyje socialinių būstų laukia 583 prašytojai – šeimos ir pavieniai asmenys. Iš jų daugiausia – po vieną, du asmenis, daugiavaikės šeimos sudaro labai mažą dalį.
„Visokių turime žmonių – romų tautybės, grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų, vyresnio amžiaus ir jaunų tvarkingų šeimų. Negalima žmonių diskriminuoti nei dėl tautybės, nei dėl rasės, išsilavinimo, išvaizdos. Jie visi yra mūsų visuomenės dalis“, – teigia Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistė Rasa Rimšienė.
Pernai Savivaldybė išnuomojo 12 socialinių būstų. Pasak R. Rimšienės, kukliausių būstų be patogumų prašo romų tautybės žmonės, neišgalintys mokėti komunalinių mokesčių.
Specialistės teigimu, iš šiuo metu socialiai remtiniesiems Savivaldybės nuomojamų 183 būstų apie 15 proc. turi skolų Savivaldybei.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
