„Užgeso dar vienas šviesus žiburėlis ir galime guostis tik viltimi, kad savo gyvenimu ir kūryba ji sugebėjo uždegti ir kitus, gyventi ir kurti likusiuosius. Laimė, jei tokių žmonių būtų kuo daugiau“, – vakar į paskutinę kelionę palydėdamas aktorę Reginą Zdanavičiūtę sakė Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis.
Paskutinės aktorės akimirkos J. Miltinio dramos teatro scenoje.
Šie namai pastaruoju metu buvo tapę aktorės prieglobsčiu, juose gyvendama, nors ir būdama labai silpna, sugebėjo ir gyventojams, ir darbuotojams tapti šviesos ir gėrio spinduliu.
Per savo gyvenimą ir ilgus kūrybos metus R. Zdanavičiūtė šviesos šaltiniu buvo tūkstančiams žmonių – ir ją pažinojusiems, ir iš tolo stebėjusiems, ją tik scenoje mačiusiems.
Paskutines buvimo šioje žemėje valandas aktorė taip pat praleido scenoje – apsupta žvakių, baltų gėlių, artimųjų bei kolegų. Scenos gilumoje vienas po kito keitėsi vaizdai – scenų iš spektaklių, aktorės personažų fotografijos. O salėje, kaip visada, susikaupę sėdėjo žiūrovai – panevėžiečiai, atėję atsisveikinti su talentinga aktore.
Atėjus atsisveikinimo valandai, pagerbus velionę tylos minute, aidint plojimams uždanga iš lėto užsivėrė, atskirdama aktorę nuo žiūrovų, tarsi gyvenimą nuo mirties. Ne vieno R. Zdanavičiūtės talento gerbėjo atmintyje tuo metu kilo kadaise matytų spektaklių vaizdai, susitikimų su aktore akimirkos.
Mokytoja Zinaida Svilienė, nors asmeniškai R. Zdanevičiūtės ir nepažinojo, atėjo jos išlydėti tarsi artimiausio žmogaus.
„Mano kartos žiūrovams teatras reiškė labai daug ir tokie aktoriai, kaip Eugenija Šulgaitė, Algimantas Masiulis, Donatas Banionis ir kiti, deja, jau išėjusieji, – talentingi, įtaigius vaidmenis kūrę, mums buvo tarsi savi, artimi, pažįstami žmonės. Mes eidavo į teatrą su jais susitikti. Man visada būdavo ypač malonu matyti ir klausytis Reginos Zdanavičiūtės, stebėti, kaip ji kuria, mokytis iš jos“, – „Sekundei“ teigė Z. Svilienė.
Buvo gera kartu
Palydėti R. Zdanavičiūtės atėjo ir buvęs ilgametis teatro darbuotojas, pastatymų dalies vedėjas Vidmantas Karpis. Jis apie velionę kalbėjo pačiais šilčiausiais žodžiais, teigė, jog tai žmogus, su kuriuo buvo lengva dirbti visiems – ne tik režisieriams ir kolegoms aktoriams. Ir siuvėjų, ir kirpėjų darbas jai visada įtiko, niekam jokių pretenzijų ji nereikšdavo.
„Nebuvo taip, kad ji kuo nors būtų nepatenkinta. Renė buvo neeilinė aktorė, skaičiavome, kad ji sukūrė apie šimtą dvidešimt vaidmenų, tai įrodo, jog režisieriams ji buvo įdomi, kviečiama. Prisiminiau jos vaidmenį spektaklyje „Valponė“, vaidino kartu su Juozu Miltiniu. Jos įkūnyta Kamina buvo įspūdinga, nepaprastai elegantiška. Ir šiaip gyvenime ponia Renė buvo įdomus, inteligentiškas, humoro jausmą turėjęs žmogus“, – kalbėjo V. Karpis.
Prie J. Miltinio dramos teatro vairo stojančiam naujajam vadovui Linui Zaikauskui taip pat yra tekę dirbti su R. Zdanavičiūte. Atėjęs palydėti aktorės į paskutinė kelionę, teatro vadovas ir režisierius sakė prisimenantis ją kaip įdomią asmenybę – gerą žmogų, puikią aktorę.
„Daug gerų žodžių apie ją pasakyta ir visi jie teisingi. Kas pažinojo, matė ją scenoje, patvirtins“, – teigė L. Zaikauskas.
Prie fojė pastatytos R. Zdanavičiūtės nuotraukos teatro bendruomenė parašė: „Šiandien po apniukusiu rudens dangumi liūdi visa Panevėžio kultūrinė bendruomenė – netekome dar vienos nuostabios Aktorės – Reginos Zdanavičiūtės. Mūsų Renės, Renytės…
Lemtis scenos Karalienei buvo dosni – suteikė išskirtinį talentą, darbštumą ir galimybę sukurti per 120 vaidmenų, pelnyti žiūrovų meilę, pagarbą ir gražiausius prisiminimus apie Jos kūrybinį kelią.
Likimas Aktorei lėmė sulaukti ypatingo jubiliejaus, priimti glėbius sveikinimų bei gėlių devyniasdešimtmečio proga. Aukščiausiasis leido užgesti ramiai, šviesiai ir oriai, be didelių kančių…“
Kolegų, artimųjų, gerbėjų palydėta į Ramygalos gatvės kapines R. Zdanavičiūtė išėjo į nebūtį, bet nepamiršta – čia atgulė amžino poilsio.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
U. Mikaliūno nuotr.
