Dvi savaites streikavę ir už nedirbtas dienas atlyginimus jau gavę mokytojai ugdymo planus vejasi didindami krūvį savo auklėtiniams. Mokyklų vadovai pripažįsta nesantys patenkinti, kai į vieną pamoką streikininkai bando sudėti kelias temas. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai atkerta, esą valstybės politika ir taip pamina vaikų interesus.
Nors Darbo kodeksas numato galimybę sprendimą, mokėti už streiko dienas ar ne, priimti darbdaviui, mokytojų pusėn stojus Vyriausybei, iki dviejų savaičių pamokų nevedę pedagogai finansiškai nenukentėjo.
Nors Darbo kodeksas numato galimybę sprendimą, mokėti už streiko dienas ar ne, priimti darbdaviui, mokytojų pusėn stojus Vyriausybei, iki dviejų savaičių pamokų nevedę pedagogai finansiškai nenukentėjo. Streikavusiems mokytojams užteko raštiškai darbdaviams įsipareigoti atidirbti už streiko dienas.
Nesąžininga mokinių atžvilgiu
Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romuldas Grilauskas pripažįsta, jog Vyriausybės atgaline data nuleistas sprendimas yra keistas.
„Po streiko praėjus kelioms dienoms nurodymų už jį sumokėti neturėtų būti. Jei vyksta rimti dalykai, rimtai turi ir baigtis. Jei streikas organizuojamas, darbdavys ir priima sprendimą dėl mokėjimo. Taip ir buvo, o paskui nuleido mums iš viršaus paliepimą vykdyti atgaline data“, – stebisi R. Grilauskas.
R. Grilauskas pripažįsta: Vyriausybės atgaline data nuleistas sprendimas išmokėti atlyginimus streikavusiems ir pamokų nevedusiems pedagogams yra keistas.
Jo vadovaujamoje mokykloje iš 56-ių pedagogų streikavo 43. Pamokos nevyko dvi dienas. Pasak R. Grilausko, kiekvienas streiko dalyvis administracijai pateikė raštišką planą, kaip pasivys ugdymo planą. Nors mokytojams atlyginimas jau išmokėtas, kai kurie jų skolą mokiniams grąžins iki pat gegužės.
„Mokytojai raštu yra pateikę, kokias temas per streiko dienas praleido ir kaip tą medžiagą išdėstys prijungdami ją prie kitų temų. Teks per vieną pamoką išdėstyti dvi temas. Vertinant iš vaiko, ypač abituriento, pozicijų, tai nėra sąžininga“, – mano R. Grilauskas.
Abejoja dėl pamokų kokybės
Panevėžio rajono vadovai netgi į Savivaldybę kvietėsi mokyklų direktorius paaiškinti, kaip švietimo įstaigos ketina įvykdyti reikalavimą atidirbti už streikuojant praleistas, bet apmokėtas pamokas.
„Kai kurios mokyklos pasirinko už streiko dienas atidirbti per papildomas mokinių pavasario atostogas. Kitos per vieną pamoką veda dvi“, – „Sekundei“ teigė rajono savivaldybės vicemeras Antanas Pocius.
Panevėžio rajone prie streiko prisijungė Ramygalos, Raguvos, Paįstrio, Krekenavos, Velžio gimnazijų mokytojai.
„Kai kuriose mokyklose dalis pamokų vyko per streiką, nes ne visi mokytojai streikavo. Tokiu atveju nėra galimybės atidirbti per papildomas atostogas, belieka vienintelis kelias per pamoką nagrinėti kelių pamokų temas. Man didelių abejonių kyla dėl mokymo kokybės, kai mokymo kursas išeinamas pagreitintu tempu. Dėl savo teisių kovoti nėra blogai, bet jei tas daroma kitų, ypač vaikų, sąskaita, tikrai nėra gerai. Kažkas streikuoja, o kažkas turi kentėti ir vargti nekalti būdami“, – įvertino mero pavaduotojas.
Moko pagreitintai
Nuo antrosios savaitės prie streiko prisijungusioje Velžio gimnazijoje pamokos nevyko penkias dienas. Mokyklos direktoriaus Rimto Baltušio teigimu, 1–5 klasių mokiniams už atostogautas dienas teks atidirbti per papildomas atostogas balandžio pabaigoje. Vyresnieji tokių neturi, todėl jiems teks padirbėti papildomai.
„Mūsų mokytojai nedirbo tik savaitę, prarado po kelias pamokas. Jiems dar nėra taip sudėtinga suaktyvinti mokymo procesą kaip streikavusiesiems visas dvi savaites. O kai kurios mokyklos ne tik streikavo, bet dar ir dėl gripo epidemijos kurį laiką nedirbo. Sutinku, kad dabar bandyti pasivyti temas mokinių atžvilgiu nėra sąžininga“, – pritaria R. Baltušis.
Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijoje pamokos dėl streiko nevyko dvi dienas, kai prie protesto akcijos liko neprisijungę tik keturi pedagogai. Dar tris dienas dirbo dalis mokytojų – streikavo tik priklausantieji profesinei sąjungai.
„Šiuo metu mokytojai koreguoja ilgalaikius ugdymo planus, temoms skiria mažiau valandų, jas dėsto glausčiau. Kaip tai atsilieps ugdymo kokybei, parodys testų ir egzaminų rezultatai“, – mano gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Regina Petrulytė.
Nors, anot jos, mokytojus drąsino auklėtinių ir tėvų palaikymas streikuojantiesiems, vis dėlto pavaduotoja pripažįsta, jog sujauktas mokymo procesas mokiniams nėra naudingas.
Ginasi nereikalavę atlyginimų
Mokytojų streikas – galvos skausmas jų mokiniams. Mokyklų vadovai pripažįsta, kad vydamiesi ugdymo planus pedagogai per vieną pamoką išdėsto dviejų medžiagą.
Darbdavių priekaištus pedagogams ginant savo interesus mokinių sąskaita švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai atremia, esą valstybė seniai apleidusi mokyklas.
„Lietuvos valstybės politika neorientuota į mokinio gerovę. Jei valstybė būtų tuo suinteresuota, tikriausiai ir streikų nebūtų buvę“, – pareiškė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Panevėžio susivienijimo pirmininkė Erika Leiputė.
Šioji profesinė sąjunga vienija 15-iolika Aukštaitijos sostinės švietimo įstaigų. Iš jų prie streiko buvo prisijungusios šešios, tai yra apie 200 pedagogų.
E. Leiputė tvirtina, esą visuomenei suformuota klaidinga nuomonė, jog mokytojai streikavo siekdami pasigerinti darbo sąlygas.
Vienos iš mokytojus ginančių profesinių sąjungų lyderės teigimu, streikai kilo ne dėl pedagogų atlyginimų – esminis reikalavimas Vyriausybei buvo atkurti mokinio krepšelio dydį. 2009-aisiais jis buvo sumažintas apie 130 Eur vienam mokiniui per metus – iki maždaug 984 Eur.
„Tai reiškia, kad vaikas dėl lėšų taupymo negalėjo gauti tokio ugdymo, kokį gaudavo iki krepšelio sumažinimo. O streikas visuomenei pristatytas tarsi dėl mokytojų atlyginimų. Nieko panašaus. Reikalavimai Vyriausybei ir ministerijai buvo dėl mokinio krepšelio atkūrimo“, – aiškino E. Leiputė.
Vis dėlto didesnis mokinio krepšelis reikštų ir didesnį iš jo lėšų mokamą atlyginimą pedagogams.
Išsikovojo po 3 eurus
E. Leiputės teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija nurodymą sumokėti streikuojantiesiems už praleistas pamokas davė su sąlyga, jog streikas bus nutrauktas.
Nors profesinės sąjungos atstovė neigia pedagogus kovojus dėl savo atlyginimų, streiką pedagogai nutraukė, kai keturių profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai pasirašė susitarimą, kuriame numatyta, kad mokytojų algoms nuo šių metų rugsėjo bus papildomai skirta 8 mln. eurų.
E. Leiputės teigimu, toks susitarimas realiai mokytojų padėties nepagerins.
„Mūsų profesinės sąjungos tokia streiko baigtis tikrai netenkina. Vienos mokyklos mastu vertinant 8 mln. Eur atrodo didelė suma, bet visos Lietuvos mastu tokia suma nieko neišsprendžia, tik tiek, kad mokytojams atlyginimai pakils vidutiniškai 3 eurais. Bet tikrai mokytojai streikavo ne dėl 3 eurų“, – teigia švietimo darbuotojų atstovė.
Su streikuojančiaisiais taip pat buvo susitarta, kad dėl tolesnių švietimo pertvarkų turėtų būti pasirašoma švietimo šakos kolektyvinė sutartis. Profesinės sąjungos piktinasi, esą Vyriausybė nesilaikanti ir šio susitarimo.
„Derybos dėl kolektyvinės sutarties pradėtos. Bet kol vyko streikai, buvo tariamasi, kad į ją bus perkelta švietimo darbuotojų atlyginimų kėlimo programa. Deja, prieš savaitę įvykęs posėdis parodė, kad nieko panašaus nebus perkelta“, – piktinosi E. Leiputė.
Vyriausybės nuviltoji Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, pasak jos atstovės, dar svarstys, kokius žingsnius žengti toliau.
Atlyginimai mokytojams šiek tiek didinti nuo 2016 metų sausio. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba ne visu krūviu.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
