Kovos su terorizmu
Europos Parlamentui įpareigojus, jau nuo pirmos žiemos dienos būsime sekami ir veikiausiai už tai dar susimokėsime. Pusę mėnesio įsigalioti vėluojanti į Lietuvos įstatymus persikelsianti Sekimo direktyva telekomunikacijų paslaugas teikiančias bendroves įteisins fiksuoti ir metams saugoti visų piliečių asmeninius duomenis – kur, kada, kiek laiko ir su kuo buvo kalbėta telefonu, kam ir kada siųstos trumposios žinutės (SMS).
Nuo tokio dėmesio neišsisuks ir internetinių paslaugų vartotojai. Tačiau kas už visa tai sumokės, kol kas paslaptis. Žinoma, kad ši kovai su terorizmu ir nusikalstamumu skirta priemonė valstybei ar Europos Sąjungai (ES) nekainuos nė cento.
Vyriausybės Seimui perduotoms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms įsigaliojus, stacionaraus ir mobiliojo ryšio vartotojai nebenuslėps ne tik savo pašnekesio ar SMS adresatų, bet ir vietos, kurioje telefonu buvo naudojamasi. Ryšio paslaugas teikiančios bendrovės taip pat kaups informaciją apie neatsakytus skambučius. Esą su terorizmu kovoti padės ir internautai – visus metus bus galima susekti, iš kokio kompiuterio bei kam buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame portale ir kiek laiko buvo naršyta.
Duomenų saugojimo, visuomenėje geriau žinomos kaip Sekimo direktyvos, tikslais skelbiama visuotina ES piliečių kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Tačiau Briuselyje nebuvo nurodyta, kas už šį darbą turėtų mokėti. Europarlamentarai atmetė siūlomą pataisą, kad papildomas telekomunikacijų bendrovių išlaidas padengtų ES šalys. Elektroninių ryšių įstatymo pataisų aiškinamajame rašte finansų ministras Rimantas Šadžius patvirtina, kad įsigaliosianti gyventojų sekimo tvarka nebus kompensuojama iš valstybės iždo, todėl veikiausiai bendrovės duomenis kaups savo sąskaita arba – kliento.
Geriau nekompensuoti
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Elektroninių ryšių skyriaus vedėjas Valentinas Kvietkus „Sekundei“ patvirtino, kad rengiant projektą buvo nuspręsta finansinę atsakomybę perduoti operatoriams arba paslaugų vartotojams.
„Yra keletas variantų: galima kompensuoti įrangos įsigijimą, duomenų kaupimą arba nekompensuoti. Rengiant projektą klausėme operatorių, kokios sumos maždaug reikėtų. Buvo nurodyta nuo 50 tūkstančių iki 25 milijonų. Ją įvertinti sunku – priklauso nuo bendrovių teikiamų paslaugų plėtros lygio, dydžio. Mažesnėms reikalingos įrangos įsigijimas gali kainuoti gerokai daugiau, be to, sunku atskirti, kur ta įranga būtų naudojama. Aišku, kiekvienas operatorius norėtų gauti daugiau, todėl pakvimpa korupcija“, – kalbėjo V.Kvietkus.
Pašnekovo nuomone, problema kyla dėl to, kad aiškinamasi, ar duomenų kaupimą turi apmokėti vartotojas, ar mokesčių mokėtojai.
„Kas sąžiningiau: ar mokėti turi tie, kurie naudojasi ryšiu, ar visi? Todėl ir buvo pasirinkta nekompensuoti“, – pabrėžė Susisiekimo ministerijos atstovas. Pasak V.Kvietkaus, vartotojų apmokėjimas už paslaugas veikiausiai telekomunikacijų bendrovėms taptų konkurencijos objektu – už dyką nieko nėra, tačiau tikimasi, kad konkurencija „šitą reikalą amortizuos“.
Išlaidauti nepasiruošę
Naujųjų ES pageidavimų sujudinti telekomunikacijų paslaugų tiekėjai tvirtina, kad Sekimo direktyvos įgyvendinimo sąnaudas turi padengti jos užsakovas. Šiuo klausimu pasirūpinęs ir Lietuvos Konstitucinis Teismas. Prieš penkerius metus jis nurodė, kad negali būti nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo ne valstybės nuosavybės subjektams būtų primesta nuolatinė pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms – nusikaltimams užkardyti, tyrimui.
„Mūsų pozicija sutampa su kitų šalies operatorių – manome, kad išaugusias išlaidas turi kompensuoti valstybė, nes būsime priversti saugoti papildomus duomenis, nereikalingus mūsų ūkinei veiklai“, – tikino UAB „Omnitel“ atstovė spaudai Daiva Selickaitė.
Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ atstovo Andriaus Baranausko teigimu, valstybei nepasirūpinus reikalingomis lėšomis, nukentės vartotojas.
Plačiau skaitykite spalio 3 d.
„Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Po poros mėnesių įsigaliojus Sekimo
direktyvai asmeninių duomenų kaupimo išlaidas sekamieji telekomunikacijų ir
internetinio ryšio vartotojai veikiausiai apmokės savomis
lėšomis.
