Aukščiausiasis Teismas pagaliau padėjo tašką dviejų panevėžiečių, kaltinamų neteisėtu motinystės pašalpų pasisavinimu, byloje.
Už dvi valandas – trys tūkstančiai
Įrodyti, kad per dieną dviejų valandų darbas už trijų tūkstančių litų atlyginimą ir premijas buvo fiktyvus, prireikė visų instancijų teismų. Abi moterys privalės sumokėti joms priteistas baudas ir ieškinius – daugiau kaip 105 tūkst. litų.
Kaip teigė tyrimui vadovavusi ir valstybės kaltinimą teisme palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Gališanskytė, medienos verslu užsiimančio ūkio savininkė B. L. buvo fiktyviai įdarbinusi D. S. pardavimų vadybininke ir jai paskyrusi trijų tūkstančių litų atlyginimą tik už dviejų valandų darbą.
Negana to, per du mėnesius jai buvo išmokėtos ir dvi premijos – 2,5 tūkst. ir 3,8 tūkst. litų, nors kiti tos pačios įmonės darbuotojai jų negavo. Kūdikio besilaukianti moteris tuo laikotarpiu, per kurį gautos pajamos vėliau nulėmė pašalpų dydį, neva sugebėjo dirbti keliose įstaigose.
„Įtarimų keliančius duomenis gavome iš „Sodros“. Iš karto atkreipėme dėmesį, kad moteris visą etatą turėjo vaikų darželyje, tačiau sužinojusi, kad laukiasi, dar įsidarbino ir vadybininke už trijų tūkstančių litų atlyginimą per mėnesį. Žinant, kad ji vienu metu dirbo keturiose darbovietėse, per dieną po keturiolika valandų, nors nėštumas buvo komplikuotas, iš karto kilo įtarimų. Tuo labiau kad po dekreto į taip gerai atlyginamą darbą jau nebegrįžo“, – pasakojo A. Gališanskytė.
Išvengė belangės
Per tyrimą nustatyta, kad vadybininkės darbas buvo fiktyvus. Akivaizdu, kad siekta piktnaudžiauti motinystės pašalpomis, tačiau teismui kaip įrodymas buvo pateikti neva darbo užrašai, skelbimai.
„Darbdavys net negalėjo atsakyti, už ką mokėjo tokio dydžio atlyginimą. Išgirdome visą paskaitą apie žalingą poveikį sveikatai dirbant dvi valandas prie kompiuterio. D. S. išėjus motinystės atostogų po kiek laiko į jos vietą buvo priimta nauja darbuotoja. Tačiau jai už keturių valandų darbą per dieną buvo mokamas 400 litų atlyginimas ir be jokių premijų. Tai tik rodo, kiek iš tiesų vertas darbas“, – pažymėjo prokurorė.
Apylinkės ir apygardos teismai abi nuteistąsias dėl neteisėtai padidintų motinystės išmokų išteisino, tačiau Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, patenkino Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, nurodydamas dar kartą patikrinti joje pateiktus duomenis.
Antrą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismas šias bendrininkes pripažino kaltomis ir už padarytus nusikaltimus B. L. paskyrė 250 MGL, o D. S. – 200 MGL dydžio baudas. Taip pat abiem priteisė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai solidariai sumokėti 46 tūkst. 579 litus.
„Baudžiamasis kodeksas už apgaule įgytą svetimą turtą numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, tačiau prašiau taikyti švelnesnę bausmę, nes D. S. augina mažą vaiką, tad laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta. Kita vertus, baudos ir taip didelės, manau, kad būdamos laisvėje jas sumokės daug greičiau“, – sakė A. Gališanskytė.
Lina DRANSEIKAITĖ
