Nuo „Rail Baltica" vėžės Marijampolėje bus tiesiama atkarpa iki Baraginėje būsiančios LEZ.
Nuo pagrindinės „Rail Baltica“ vėžės Marijampolėje iki Baraginėje būsiančios Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) jau projektuojama papildoma geležinkelio atšaka. Tačiau už ją suvalkiečiai mokės patys: europinės vėžės geležinkelio projekto lėšų tam nebus skirta.
Rugpjūtį Marijampolės savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę su prašymu tiesti papildomą atšaką nuo „Rail Baltica“ vėžės Marijampolėje iki LEZ, būsiančios už maždaug 7 kilometrų. Tačiau „Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas sako, kad tokios atkarpos darbų finansavimą Europos Komisija įvertintų kaip netinkamas išlaidas.
„Projekto „Rail Baltica“ galimybių studijoje yra numatyta atšakos prijungimo vieta ir iešmas (įtaisas, leidžiantis traukiniams pervažiuoti nuo vienų bėgių ant kitų – IQ.lt). Tačiau jos tiesimas negali būti įtrauktas į „Rail Baltica“ biudžetą. Juolab kad Vyriausybė dar net nėra patvirtinusi Marijampolės LEZ“, – sakė A. Z. Kaminskas.
Todėl marijampoliečiai ketina naujos geležinkelio atšakos išlaidas įtraukti į LEZ projektą, kuriam būtų skiriamos lėšos iš valstybės ir savivaldybės biudžeto.
Baraginė, kurioje bus įrengta LEZ, ginčuose tarp savivaldybės ir „Rail Baltica“ projekto įgyvendintojų buvo linksniuojama ne kartą. Miesto politikai siūlė tiesti vėžę ne per miestą, bet alternatyviu maršrutu, kuris aprėptų ir Baraginę. Tačiau tada būtų tekę išpirkti iki 500 žemės sklypų. Tada susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pareiškė, kad Marijampolės politikai šitaip siekia pasipelnyti, mat dalis sklypų priklauso su miesto valdančiaisiais socialdemokratais susijusiems žmonėms.
Ministro nuomone, vėlesnis marijampoliečių pasiūlymas tiesti papildomą atkarpą iki LEZ taip pat susijęs ne vien su ekonomine nauda miestui.
„Mano turima informacija leidžia manyti, kad šitoje vietoje tikrai yra asmeninio (miesto politikų – IQ.lt) suinteresuotumo“, – sakė E. Masiulis.
Marijampolės vicemeras Algis Žvaliauskas tikino, kad tiesiant geležinkelio atkarpą iki LEZ žemės sklypų išpirkti neteks. Pasak jo, žemė, kurioje bus tiesiama atkarpa, yra valstybinė.
Susisiekimo ministerijoje šiuo metu derinama jau parengta trišalė sutartis tarp Marijampolės miesto savivaldybės, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD). Tačiau sutartyje dar nėra fiksuotas maksimalus krovinių, kurie bus pervežami per Marijampolę, kiekis.
Marijampolės savivaldybei Vyriausybės atstovai šią savaitę dar kartą pažadėjo, kad viršijus maksimalų per miestą pervežamų krovinių kiekį bus statomas aplinkkelis. Pasak Marijampolės vicemero A. Žvaliausko, tikslų maksimalių krovinių kiekį bus galima paskaičiuoti tik pradėjus projektavimo darbus.
„Dabar per Marijampolę pervežama apie 2 milijonus tonų krovinių per metus. Mes skaičiuojame, kad nutiesus „Rail Baltica“ pritrauktos naujos bendrovės galėtų pervežti dar tiek pat. Todėl manome, kad 4 milijonai tonų per metus jau galėtų būti maksimalus krovinių kiekis“, – sakė A. Žvaliauskas.
Pagrindinį logistikos centrą įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą ketinama steigti Palemone.
