Mistiškai iš Nevėžio dugno pradingęs dumblas Panevėžio biudžetui kainuos beveik 88 tūkst. Eur. Tiek Panevėžio apygardos teismo sprendimu Savivaldybė privalės sumokėti visaginiečių įmonei „Vandens erdvė“. Savivaldybė gali guostis tuo, jog jai pavyko pasiekti, kad neteks sumokėti verslininkų reikalautų dar beveik 25 300 Eur. už negautą pelną.
Pasamdyta iš Nevėžio dugno išvalyti dumblą, bet ten radusi tik žvyrą visaginiečių įmonė iš Savivaldybės prisiteisė 88 tūkst. Eur. U. Mikaliūno nuotr.
Europos Sąjungos paramos lėšomis iš Nevėžio upės dugno išvalyti nusėdusį kenksmingą dumblą Savivaldybė užsibrėžė dar 2007-aisiais. Tais metais už 370 tūkst. Lt išvalytas pirmasis apie 1,2 km Nevėžio ruožas nuo J. Biliūno g. iki Maudyklos g.
Po trejų metų Savivaldybė paskelbė ieškanti upės atkarpos tarp Maudyklos ir Stoties g. valytojų. Savivaldybei ilgą laiką nesisekė rasti rangovų, sutinkančių upę išvalyti už maždaug 2 mln. Lt. Aštuonis kartus skelbti konkursai neįvyko, nes juose dalyvavusios įmonės savo paslaugas siūlė už gerokai didesnę kainą, o miesto Taryba atkakliai nepasidavė administracijos prašymams dar pridėti. Rangovą panevėžiečiai išsirinko tik iš devinto karto, kai „Vandens erdvė“ pareiškė sutinkanti Nevėžio ruožą nuo Maudyklos gatvės iki Stoties gatvės tilto – iš viso 1,6 kilometro – išvalyti už maždaug 1,7 mln. Lt.
Ieškojo dumblo, rado žvyrą
Kai visaginiečiai baigė parengiamuosius darbus: išpjovė ajerus, nušienavo pakrantes, sumontavo dumblui siurbti reikalingą įrangą, išvalė žolynus, įmonė ėmėsi svarbiausios užduoties – siurbti iš dugno dumblą. Tuomet paaiškėjo, kad ES skirtuosius milijonus Savivaldybė pasirengusi išleisti valyti dumblui, kurio nėra.
„Tris keturias dienas siurbiam, o dumblo – kaip nėra, taip nėra“, – „Sekundei“ pasakojo „Vandens erdvės“ direktorius Valerijus Morozovas.
Matydami, kad reali situacija skiriasi nuo techninio projekto, įpareigojusio rangovus iš Nevėžio iškelti 35 tūkst. kubinių metrų dumblo, verslininkai paėmė Nevėžio grunto mėginius ir kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratoriją.
Išvados šokiravo: 93 proc. upės grunto sudarė žvyras ir smėlis, o dumblas – tik 7 proc.
„Vandens erdvė“ apskaičiavo dviejų kilometrų Nevėžio ruože geriausiu atveju dumblo surasianti kone triskart mažiau nei liepiama – 12 tūkst. kub. m.
Visaginiečiai dumblo valytojai netgi plaukė po vandeniu, kad patys įsitikintų, kaip atrodo Nevėžio dugnas. Tik vienoje kitoje vietoje buvo aptikta 3–5 cm dumblo, o visas kitas dugnas – vien smėlis ir žvyras.
Jei „Vandens erdvė“ būtų tęsusi darbą, kaip reikalavo Savivaldybė, dugnas būtų ne išvalytas, bet pagilintas. O tai šiurkščiai pažeidžia gamtosaugos reikalavimus.
„Vandens erdvė“ sustabdė darbus, susirinko įrangą ir išsikraustė iš Panevėžio. Nors įmonė dirbo keletą mėnesių, Savivaldybė liko neatsiskaičiusi ir verslininkams teliko kreiptis į teismą.
Tam, kad dabar bendrovei galėtų sumokėti teismo paskirtuosius 88 tūkst. Eur., Savivaldybės administracija kreipsis į Tarybą.
Išplovė potvynis
Nevėžio upės valymo techninį projektą Savivaldybės užsakymu rengė Aplinkos ministerijos įsteigta viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos“.
Buvo skelbiama, kad Nevėžio upė valoma siekiant apsaugoti ją nuo dumblėjimo, be to, tvirtinta, kad Nevėžio upės dumblas užterštas kenksmingomis medžiagomis, susidariusiomis dėl sovietiniu laikotarpiu vykdytos pramoninės veiklos.
Projekte numatyta, kad vidutinis dumblo storis upėje yra apie 30 cm, įdubose – apie 50 cm. Iš Nevėžio upės dugno planuota iškelti apie 35 tūkst. kubinių metrų dumblo, daugiau kaip 8 tonas augmenijos.
Projektas buvo parengtas dar tuomet, kai Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos pareigas ėjo šiuo metu jau nebedirbanti Zita Tverkutė. Tačiau vedėja apie šį projektą žinojo bene mažiausiai – praėjusios kadencijos Savivaldybės administracijos vadovai ją buvo nušalinę nuo šio projekto ir jo vadovu paskyrę Z. Tverkutės pavaldinį, Ekologijos skyriaus specialistą Valdą Mačikėną.
Šiuo metu V. Mačikėnas atostogauja.
Savivaldybės ekologai aiškina, kad Nevėžio upės dugne dumblo išties būta, tačiau per 5-erius metus nuo projekto parengimo iki jo įgyvendinimo jis buvo išplautas pavasarinių potvynių, ypač buvusio 2010-aisiais.
Pasak R. Taučikienės, už Nevėžiui nuo Maudyklos iki Stoties g. išvalyti neišleistas ES lėšas bus valoma kita upės atkarpa tarp Nemuno ir Savitiškio gatvių.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
