Nors už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą gresia baudos, norinčiųjų „papokštauti“ netrūksta.
Melagingi skambučiai pranešant apie nesamą įvykį ar neva padėtus sprogmenis gali skaudžiai atsiliepti – teks atlyginti žalą ir susimokėti baudą.
Melagius suranda
Sekmadienio naktį neprisistatęs pilietis pranešė, kad Panevėžyje, Marijonų gatvėje, dega namas. Ugniagesiams gelbėtojams nuvykus į įvykio vietą, gaisro požymių nenustatyta. Iškvietimas buvo melagingas.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Darius Marciuška sako, kad iki pirmadienio šiemet apskrityje užfiksuota 11 melagingų pranešimų. Iš jų keturi Panevėžio mieste. Į šią statistiką paprastai nepakliūna atvejai, kai pranešama apie padėtus sprogmenis.
Pasak D. Marciuškos, tokie pranešimai traktuojami kaip pagalba kitoms tarnyboms ir paprastai nukeliauja į policijos pareigūnų statistiką.
Ugniagesiai gelbėtojai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, tačiau kol kas bent Panevėžyje jų surašyti neteko – paprastai tą padaro dažniausiai taip pat vykstantys į iškvietimą policijos pareigūnai.
Viršininkas priminė, kad šiems pokštininkams tokios išdaigos atsirūgsta. Administracinė bauda siekia nuo 86 iki 173 eurų. Be to, specialiosios tarnybos kreipiasi ir dėl joms padarytos žalos – kainuoja tiek nuvykimas, tiek žmonių darbas ir kt.
Pasak D. Marciuškos, Panevėžio mieste vykdami į melagingą iškvietimą ugniagesiai gelbėtojai patiria vidutiniškai nuo 12 iki 40 eurų nuostolio. Konkreti suma priklauso nuo nuvažiuojamo atstumo, pranešimo pobūdžio – nuo to priklauso ir tai, kiek žmonių bei automobilių išvyksta, ir pan.
Viršininko teigimu, visi pažeidėjai nustatyti, vyksta tyrimai. Mėgstantieji tokius „pokštus“ surasti net tuomet, kai skambino iš svetimo telefono.
„Labai maža tikimybė, kad teisingumo ranka jų nepasieks“, – kad atsakomybės išvengti nepavyks, sako D. Marciuška.
Vasaros pradžioje daug kalbėta apie baudų už melagingus pranešimus ir melagingą tarnybų kvietimą didinimą. Viršininko manymu, tai situaciją pakeistų tik iš dalies, nes reikia laiko, kol visuomenė įsisąmonins, kol susiformuos nuomonė, kad tai labai brangu, skausminga piniginei. Tiesa, pastebima, kad gana dažnai apie melagingus įvykius praneša neblaivūs asmenys, tuo metu negalvojantys apie savo veiksmų pasekmes.
Važiuoja ne kartą
Panevėžio apskrities VPK Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Rasa Černauskaitė sako, kad šiemet Panevėžio mieste gauti du pranešimai apie padėtus sprogmenis, o rajone – vienas. Pranešimų, kurie gali būti melagingi, yra ir daugiau, tačiau kitais atvejais pradedamas ikiteisminis tyrimas aiškinantis aplinkybes. Pranešus apie sprogmenis, gresia atsakomybė jau pagal Baudžiamąjį kodeksą. Numatyta didžiausia bausmė – iki dvejų metų.
Pasak R. Černauskaitės, kai pranešama apie sprogmenis, vyksta ne tik policijos pareigūnai, bet ir ugniagesiai gelbėtojai, medikai, vandentiekio, kitų tarnybų atstovai. Tad suskaičiuojami ir teismui perduodami visų tarnybų patirti nuostoliai.
Su melagingais pranešimais tenka susidurti ir greitosios pagalbos medikams. Pasak Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Viliaus Mitkos, iškvietimų, kai medikai turi grįžti neradę reikalingo pagalbos žmogaus, yra nemažai. Vien šiemet tokių atvejų būta 264.
Pavyzdžiui, iškviečiama greitoji, o jai atvykus ligonis atsisako būti apžiūrimas, aiškina, kad jam medikų pagalbos nereikia. Neretai paaiškėja, kad pagalba jam visiškai nereikalinga.
Ligonių nerandama nurodytoje vietoje. Dažniausiai taip nutinka su neblaiviais asmenimis. Po kurio laiko gaunamas dar vienas iškvietimas iš kitos miesto vietos, asmens aprašymas panašus. Tad būna, kad dėl to paties tenka važiuoti bent kelis kartus.
Pasak V. Mitkos, apskaičiuota, kad vidutiniškai Lietuvos mastu vienas medikų iškvietimas kainuoja apie 52 eurus. Tiesa, kiekvienas atvejis skirtingas, nes skiriasi atstumas, kiek kartų kviesta ir pan.
Kai nustatomas melagingai skambinęs asmuo, galima pareikalauti atlyginti žalą, tačiau yra daug atvejų, kai tenka su tuo susitaikyti. Pavyzdžiui, jei šeimos narys įtarė, kad blogai su sveikata, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra, ar nurodytoje vietoje, kur turėjo būti reikalingas pagalbos žmogus, jo nerasta.
Siūlo griežtinti
Seimo narys Artūras Paulauskas yra pateikęs įstatymų pataisas, kuriomis siūloma griežtinti atsakomybę už melagingus pranešimus. Baudas už melagingą pagalbos tarnybų iškvietimą ir už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, siekiama didinti nuo 300 iki 1 500 eurų.
Siūloma keisti ir baudžiamąją atsakomybę. Seimo narys pateikia duomenis, kad vien per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo buvo surašyti 638 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Pernai per visus metus tokių buvo beveik 2,5 tūkst. Iki balandžio 1 dienos šalyje buvo gauti 36 pranešimai apie padėtus sprogmenis. Pernai per visus metus tokių buvo 69, o užpernai – 24.
Daiva SAVICKIENĖ
