„Ekrano“ varžytinės – kitąmet, o pinigai darbininkams – už kelių savaičių. Toks šiais metais paskutinis bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas. Netrukus baigsis pirmieji Panevėžiui metai, kuriuos teko išgyventi be miesto lokomotyvu ilgus metus vadintos „Ekrano“ bendrovės. Panevėžys išsilaižė bankroto padarytą socialinę žaizdą. Pasirodo, ji – ne tokia gili, kaip buvo iš pradžių diagnozuota.
Dalimis – pelningiau
Bankrutavusios kineskopų bendrovės kreditoriai, spalį paskelbę, kad yra linkę parduoti įmonę už pirkėjo pasiūlytą kainą ir galbūt net dalimis, sulaukė net 30 sandorių pasiūlymų.
Galimybė pirkėjams patiems pasakyti, kiek, jų manymu, rinkoje yra verta „Ekrano“ įmonė, buvo suteikta nuo spalio 26 dienos iki lapkričio pabaigos.
Nepaisant tokio susidomėjimo, varžytinių nuspręsta neskelbti iki kitų metų sausio pabaigos, nes dabar iškilo būtinybė išsiaiškinti, kaip praktiškai galima įgyvendinti įmonės dalybas. Energetikos specialistai nustatys, ar „Ekrano“ energetikos sistema leidžia „supjaustyti“ įmonę tokiomis dalimis, kokias įsigyti pageidautų pirkėjai.
„Norinčiųjų atskirų įmonės pastatų daug. Tačiau iškilo nemenka problema, kaip padalinti energetinį ūkį, kad investuotojai būtų nepriklausomi ar mažiau priklausomi vienas nuo kito, – „Verslo vartams“ sakė bendrovės bankroto administratorius Gintaras Gelčys. – Kreditoriai pavedė ieškoti šios sudėtingos problemos sprendimo būdų.“
Tačiau tie pusantro mėnesio bus išnaudoti ir ne tik techniniams projektams nagrinėti. Per tą laiką bus deramasi ir su pirkėjais, kurie norėtų įsigyti visą įmonę. Derybininkai bandys tartis dėl didesnės kainos, nes kreditorių netenkina siūloma.
„Turime pasiūlymų pirkti visą „Ekraną“, tačiau, kreditorių manymu, kaina pernelyg maža. Bus bandoma derėtis, – teigė G.Gelčys. – Pagal esamus finansinius pasiūlymus parduoti įmonę dalimis būtų kur kas pelningiau nei visą vienam investuotojui. Tačiau dalybas apsunkina energetikos ūkio problema, todėl parduoti visą „Ekraną“ būtų paprasčiau.“
Pratęstas ir paraiškų pirkti priėmimo terminas. Investuotojams laiko skirta iki gruodžio 20 dienos.
Kaina – 67 milijonai?
Pirmose dvejose varžytinėse „Ekraną“ buvo bandoma parduoti už 300 milijonų litų. Iš esmės ta kaina buvo ne kas kita, o tarsi varžytinių „lubos“. O jų aukštis buvo nustatytas pagal bankrutavusios kineskopų gamyklos skolą – 299 milijonus litų.
Trečiose varžytinėse bendrovės nekilnojamąjį turtą (NT) buvo bandoma parduoti už 118 milijonų, o ketvirtose – už 112 milijonų litų. Abu kartus nesėkmingai, nes neatsirado nė vieno norinčiojo pirkti. Būtent po paskutinių varžytinių kreditoriams trūko kantrybė ir jie davė leidimą parduoti „Ekrano“ NT dalimis.
Vis dėlto darosi akivaizdu, kad 2006-aisiais oficialiai skelbta „Ekrano“ finansininkų ataskaita, kad bendrovės turtas vertas 502 milijonų litų, buvo iš piršto laužta. Tai šių metų pradžioje patvirtino ir bendrovės bankroto administratoriaus samdyti nepriklausomi turto vertintojai. Jie „Ekrano“ nekilnojamąjį turtą įvertino tik 67 milijonais litų. Tada šie skaičiavimai buvo pavadinti rekomendacinio pobūdžio analize.
„Verslo vartų“ žiniomis, investuotojai šiuo metu siūlo labai artimą minėtai „rekomendacinei“ kainai sandorio sumą.
Ar įmonės nekilnojamasis turtas bus „supjaustytas“ kaip pyragas ir parduotas gabalais, nulems derybos ir painaus „Ekrano“ energetinio ūkio analizė. Energetikos ekspertai teigia, kad tapti to ūkio savininkais būtų pelningiausia investicija, nes tai atveria kelią diktuoti elektros pardavimo kainas visiems kitiems „Ekrano“ nekilnojamojo turto pirkėjams.
Kalėdoms – trys milijonai
Bankrutavusio „Ekrano“ kreditorių komitetas paskutiniame šių metų susirinkime dar kartą patvirtino, kad šiemet bus sumokėta dalis skolų bendrovės įkeisto turto turintiems bankams ir darbininkams.
„Per varžytines esame pardavę žaliavų, įrenginių ir kitokio „Ekrano“ turto, todėl yra susikaupę šiek tiek pinigų. Jie ir bus išdalinti, – „Verslo vartams“ paaiškino G.Gelčys. – Šiuo metu buhalteriai įtemptai skaičiuoja – kiekvienas darbininkas turi atgauti lygiai ket-virtadalį visos skolos. Iki Kalėdų pinigai turėtų būti padalyti.“
Darbuotojams „Ekranas“ dar yra skolingas 9,5 milijono litų. Dabartinė skola jiems sudaro 48 procentus visos bendrovės bankroto dieną buvusios skolos. Dalį bendrovės įsiskolinimo darbininkams padengė Valstybės garantinis fondas. Visa žlugusios kineskopų gamyklos skola siekia 299 milijonus litų.
Pinigų neužteks
Tačiau jau aišku: ar varžytinės bus labai sėkmingos, ar nelabai – didžioji dalis kreditorių liks prie suskilusios geldos. Didelė tikimybė, kad per „Ekrano“ varžytines kreditoriams pavyks atgauti kur kas mažesnę sumą nei 100 milijonų litų. Per paskutines varžytines neatsirado nė vieno norinčiojo už įmonę sumokėti 112 milijonų litų.
Be to, tik 1,5 procento turto yra neįkeista. Įkaitų turėtojai – komerciniai bankai – yra pareiškę 178,9 milijono litų vertės kreditorinių reikalavimų. Įmonė daugiausia liko skolinga SEB Vilniaus bankui – 73 milijonus litų. Pirmos eilės kreditoriams – darbuotojams – skola siekia 9,3 milijono litų, „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – 26,7 milijono litų. Dar yra ir trečios eilės kreditorių.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Jau atsirado norinčiųjų pirkti visą
„Ekraną“, tačiau jų siūloma kaina labai maža, palyginti su ta, kokios po
ketverių varžytinių vis dar tikisi kreditoriai.
