Skaitytojo pasiūlyta tema
Gyventojai nuolat raginami atsakingai rūšiuoti atliekas ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo ir mažesnio sąvartynuose atsiduriančių šiukšlių kiekio. Tačiau panevėžietė Genovaitė sako patyrusi priešingą situaciją.
Už tai, kad atsakingai rūšiuodama beveik nebeturėjo ko mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, jai liepta susimokėti.
Šią savaitę pasiekusią beveik 25 eurų sąskaitą už atliekas Genovaitė vadina bauda už sąžiningą rūšiavimą.
Tuo metu atliekų tvarkytoja – įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ – tikina, kad tai nėra bauda, o pagal naują tvarką apskaičiuotas mokestis.
Atliekų neliko
Rožyno mikrorajono gyventoja Genovaitė guodėsi šią savaitę sulaukusi netikėto dydžio sąskaitos už atliekas.
Senjorės nuomone, ji nubausta ne dėl netinkamo atliekų tvarkymo, o todėl, kad per mažai šiukšlina – pirmąjį šių metų pusmetį neišvežė jai apskaičiuoto kiekio mišrių komunalinių atliekų.
„Gavau 25 eurų baudą už tai, kad per pusmetį neišvežiau trijų mišrių atliekų konteinerių. Pasirodo, neįvykdžiau nustatytų normų. Man tai atrodo pasityčiojimas iš žmogaus – sąžiningai rūšiuoji ir už tai dar gauni baudą“, – pasipiktino Rožyno gyventoja.
Anot jos, kruopščiai rūšiuojant atliekas mišrių komunalinių atliekų konteineryje beveik nieko ir nebelieka.
Plastiko, stiklo, popieriaus pakuotes bei maisto atliekas ji meta į tam skirtus konteinerius, senus drabužius – į tekstilės atliekų surinkimo konteinerius, o žaliosios atliekos keliauja į nuosavame kieme esančią kompostinę.
„Išrūšiavus atliekas į bendrą konteinerį beveik nebėra ko mesti. Galėjau jį išvežti, bet jame atliekų buvo vos ant dugno. Pagalvojau, kam be reikalo varginti atliekų konteinerius ištuštinančius darbuotojus dėl kelių šiukšlių“, – pasakoja moteris.
„Pastebėjome, kad dalis gyventojų, matydami, jog už neištuštintą konteinerį mokėti nereikia, jo apskritai nebeišstumdavo. Tačiau tai nereiškia, kad atliekų nebesusidaro – tikėtina, jos atsiduria gatvėse stovinčiuose bendro naudojimo konteineriuose.“
E. Lipskienė
Mokesčio neišvengė
Genovaitė gyvena viena, todėl, pasak jos, ir atliekų susidaro nedaug.
Ji tikino mananti, kad atsakingai rūšiuodama prisideda prie to, kad į sąvartyną nukeliautų kuo mažiau šiukšlių, pasirodo, toks atsakingumas gali atsigręžti prieš pačią.
„Atrodė, kad darau gerą darbą ir nepildau sąvartynų. Net nepagalvojau, kad už tai galiu būti nubausta. Ant širdies labai nesmagu“, – kalbėjo ji.
Rožyno gyventoja teigia, kad panaši situacija anksčiau buvo nutikusi ir jos kaimynui, šis taip pat sulaukė baudos.
Genovaitės teigimu, visa ši absurdiška situacija tik parodo, kad atliekų tvarkytojams ne ekologija ar mažiau atliekų sąvartynuose rūpi, o tik jų pilnos kišenės.
„Pasirodo, būti atsakingu piliečiu ir sąžiningai rūšiuoti atliekas neapsimoka. Nes ir už tuščią mišrių atliekų konteinerį reikalauja sumokėti“, – apibendrino moteris.
Keitėsi tvarka
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Klientų valdymo ir įmokų administravimo poskyrio vadovė Ernesta Lipskienė pabrėžė, kad gyventojai nėra baudžiami.
Anot jos, iki šių metų už minimalų mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičių gyventojai mokėdavo kas mėnesį – mokestis būdavo tolygiai paskirstomas per visus metus, nepriklausomai nuo to, ar konteineris tą mėnesį buvo ištuštintas.
Tačiau tokia apskaičiavimo metodika gyventojams keldavo daug klausimų ar net pasipiktinimą.
Nuo šių metų sausio 1-osios tvarka pasikeitė.
Dabar individualiuose namuose gyvenantys panevėžiečiai už mišrių atliekų konteinerio ištuštinimą moka tik tada, kai konteineris faktiškai išvežamas.
„Tai nėra jokia bauda – mes net neturime teisės skirti baudų. Norėdami supaprastinti atsiskaitymą, sąskaitas dabar išrašome tik už faktiškai ištuštintus mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Anksčiau žmonėms dažnai būdavo sunku suprasti, kaip apskaičiuojamas mokestis, todėl dabar galioja paprastesnis principas – kiek konteinerių ištuštinta, už tiek ir sumokama. Vieno konteinerio aptarnavimas kainuoja 8,30 euro, be to, mokama ir pastovioji vietinės įmokos dalis. Jei konkretų mėnesį mišrių atliekų konteineris neištuštinamas, gyventojas sumoka tik pastoviąją dalį“, – aiškino E. Lipskienė.
Per pusę metų – trys konteineriai
Tačiau, teigia įmonės atstovė, atsirado piktnaudžiaujančių tokia tvarka.
„Pastebėjome, kad dalis gyventojų, matydami, jog už neištuštintą konteinerį mokėti nereikia, jo apskritai nebeišstumdavo. Tačiau tai nereiškia, kad atliekų nebesusidaro – tikėtina, jos atsiduria gatvėse stovinčiuose bendro naudojimo konteineriuose“, – sako E. Lipskienė.
Todėl pasibaigus pusmečiui patikrinama, ar gyventojas išvežė nustatytą minimalų konteinerių skaičių.
Jei per šešis mėnesius konteineris nebuvo išstumtas reikiamą skaičių kartų, paskutinėje to laikotarpio sąskaitoje apskaičiuojamas mokestis už trūkstamus aptarnavimus.
Pasak jos, individualiam namui, kai gyvena vienas žmogus, šiemet nustatyta minimali norma – trys mišrių atliekų konteineriai per pusmetį.
Kadangi Genovaitė per šį laikotarpį nė karto neišstūmė mišrių atliekų konteinerio, paskutinėje pusmečio sąskaitoje buvo apskaičiuotas mokestis už visus tris privalomus aptarnavimus.
„Jei konteineris nė karto neištuštinamas, pasibaigus pusmečiui vis tiek apskaičiuojamas mokestis už minimalią paslaugos apimtį. Praėjusiais metais Genovaitė mišrių atliekų konteinerį išstumdavo pagal nustatytą grafiką, tačiau šių metų pirmąjį pusmetį jis nebuvo ištuštintas nė karto. Sunku patikėti, kad per šį pusmetį namų ūkyje visiškai nesusidarė mišrių komunalinių atliekų“, – pažymi E. Lipskienė.
Vieno graužtuko neužtenka
Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovė sutinka, kad tinkamai rūšiuojant mišrių atliekų iš tiesų sumažėja. Visgi, pabrėžia E. Lipskienė, visiškai jų išvengti neįmanoma.
Į mišrių atliekų konteinerį turėtų būti metamos atliekos, kurioms nėra atskiros surinkimo sistemos – panaudotos higienos priemonės, užterštas popierius, dulkių siurblio turinys, gyvūnų kraikas, cigarečių nuorūkos, sudužusi keramika ir kitos neperdirbamos buitinės atliekos.
„Niekas nesako, kad konteinerį būtina pripildyti iki viršaus. Jis gali būti užpildytas ir penktadaliu. Svarbiausia, kad gyventojas naudotųsi paslauga“, – aiškina E. Lipskienė.
Anot jos, tinkamai rūšiuojant galima dar labiau sumažinti mišrių atliekų ir pasiekti, kad minimali norma būtų sumažinta iki dviejų konteinerių per pusmetį.
„Neužtenka vien turėti konteinerį – juo reikia naudotis. Pasitaiko atvejų, kai žmonės, protestuodami prieš tvarką, įmeta tik vieną obuolio graužtuką, kad parodytų, jog konteineriu naudojasi. Tokių piktybiškų situacijų taip pat pasitaiko. Bet kai žmonės rūšiuoja išties sąžiningai, tai aiškiai matosi“, – kalbėjo E. Lipskienė.
