Už tarp įmonių sudarytus draudžiamus susitarimus siūloma bausti ir bendrovių vadovus.
Už Konkurencijos įstatymo pažeidimus atsakomybė turėtų grėsti ne tik įmonėms, bet ir jų vadovams. Tokias prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas įstatymo pataisas Seimas turėtų svarstyti antradienį.
Valstybės vadovė užsimojo griežtinti atsakomybę už draudžiamus konkurentų susitarimus ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.
Seimui pateiktomis Konkurencijos įstatymo pataisomis siekiama numatyti sankcijas draudžiamus susitarimus sudariusių įmonių vadovams – jiems gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, taip pat būti valdymo organo nariu. Be to, įmonės vadovui dėl sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi papildomai gali būti skirta bauda iki 50 tūkst. litų.
Tokia atsakomybė įmonės vadovui numatyta, jeigu jis tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo, taip pat jeigu tiesiogiai neprisidėjo, bet ir nesiėmė veiksmų pažeidimui užkirsti arba jeigu „apie jį nežinojo, bet privalėjo žinoti“, kad jo vadovaujama įmonė pažeidė įstatymą.
Asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos nustatytos sankcijos, sąrašą siūloma skelbti Konkurencijos tarybos interneto tinklalapyje.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad „teisinėje valstybėje siekiant užtikrinti efektyvią ir veiksmingą sąžiningos konkurencijos apsaugą, įstatymuose turi būti nustatyta ūkio subjekto vadovo (fizinio asmens) atsakomybė už įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių pažeidimus, prie kurių jis prisidėjo“.
Tokia atsakomybė yra numatyta nemažai užsienio valstybių, pavyzdžiui, Vokietijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Be to, projektu siūloma nustatyti ilgesnį ūkio subjektų patraukimo atsakomybėn terminą (vietoj 3 metų nustatyti 5 metų), taip pat nustatyti atvejus, kada šio termino eiga sustabdoma. „Tokiu būdu būtų pašalintos prielaidos ūkio subjektams nepagrįstai išvengti atsakomybės už jų įvykdytus konkurenciją ribojančius veiksmus“, – rašoma Seimui pateiktame aiškinamajame rašte.
Didesnė bausmė neišgąsdins
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento vadovas, nebuvo linkęs kritikuoti įmonių vadovams siekiamą numatyti atsakomybę, tačiau suabejojo, ar tokios sankcijos padės sustiprinti kovą prieš kartelinius susitarimus.
„Griežtinama atsakomybė vadovams nėra pirmojo būtinumo priemonė. Deja, Konkurencijos taryba iki šiol sugebėjo nustatyti ir teisme įrodyti gana nedaug kartelinių susitarimų atvejų. Jeigu 99 proc. įmonių vadovų nujaučia, kad bus nenubausti už draudžiamus susitarimus, tai jų ne itin išgąsdins didesnė bausmė. Nesvarbu, koks būtų bausmės dydis“, – svarstė LPK atstovas.
Pašnekovas pridūrė, kad norint užkirsti kelią karteliniams ir kitiems draudžiamiems susitarimams, vien tik griežtesnė atsakomybė rezultatų neduos – tam reikia stiprinti ir kontroliuojančios institucijos galias.
Vadovams pristigs kompetencijos?
Verslo teisės advokatas Daivis Švirinas, avokatų kontoros „Borenius/Švirinas ir partneriai“ vadovaujantis partneris, teigė, kad ir iki šiol įmonių savininkai galėjo imtis teisinių priemonių prieš kartelinius susitarimus sudariusius įmonių vadovus, jeigu dėl jų kaltės būdavo patiriama žala.
„Konkurencijos įstatymo pataisos būtų papildoma drausminė priemonė vadovams, kad šie įmonės veiklą ir pardavimo pajamas planuotų ne sudarydami draudžiamus susitarimus, o konkuruodami sąžiningai. Tai būtų svarbu ir valstybei, ir vartotojams“, – portalui IQ komentavo advokatas.
Vis dėlto teisininkas atkreipė dėmesį, kad įstatymo pataisose numatyta atsakomybė ne konkrečiai už kartelį, o už draudžiamus susitarimus, pavyzdžiui, vadinamuosius vertikaliuosius susitarimus tarp įmonių, kurios nėra konkurentės.
„Kyla nuogąstavimų, kad kai kuriems įmonių vadovams tiesiog gali pristigti kompetencijos vertinant pasirašomus tarp įmonių susitarimus. Todėl mes siūlėme atsakomybę numatyti tik už kartelinius susitarimus ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje“, – kalbėjo D.Švirinas, dalyvavęs svarstant pataisas.
Advokatui kelia abejonių ir nuostata, kad įmonės vadovui gresia atsakomybė už susitarimus, apie kuriuos jis nežinojo, nors „privalėjo žinoti“. Lietuvoje yra didelių, po kelis tūkstančių darbuotojų turinčių įmonių, kuriose susitarimus pasirašo ne tik generalinis direktorius, bet ir skyrių, departamentų vadovai, todėl vienam asmeniui tokioje organizacijoje tiesiog neįmanoma „žinoti visko“.
Gali kainuoti karjerą
Žinant, jog Lietuvos verslas sugeba prisitaikyti prie pokyčių ir išvengti įvairiausių sankcijų, kyla įtarimų, kad ir prezidentės inicijuota griežtesnė atsakomybė bus „apeita aplinkui“. Pavyzdžiui, nubaustas dėl kartelinių susitarimų vadovas iš tiesų neteks generalinio direktoriaus posto, tačiau liks dirbti savo įpėdinio konsultantu, o iš tiesų – toliau vadovaus įmonei.
Tokio scenarijaus neatmetė ir D.Švirinas, tačiau jį pavadinimo laikinu sprendimu. „Rimtai įmonei reikia stipraus ir atsakingo vadovo. Taigi įvedus sankcijas atsiras kliūčių ir privačiam, ir valstybės valdomam verslui, – sakė advokatas ir svarstė, kad įstatymas turėtų duoti efektą. – Profesionalus vadybininkas turėtų pagalvoti, ar verta veltis į draudžiamus susitarimus, jeigu tai jam gali kainuoti karjerą“.
Teisininkas suabejojo, ar nėra per ilgas terminas nuo 3 iki 5 metų drausti prasikaltusiam asmeniui vadovauti įmonei: „Po penkerių metų bet koks profesionalus vadynininkas jau bus nurašytas. Ar Lietuva gali tai sau leisti, žinant, kad mūsų šalyje nėra labai daug profesionalių įmonės vadovų?“
