Panevėžio apygardos teismas atmetė nuteisto panevėžiečio Lauryno Slapinsko prašymą išteisinti jį dėl prekybos įmonės bei privataus pirkėjo apgaulės.
Apygardos teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo vyras pripažintas kaltu dėl sukčiavimo. Jam palikta galioti ir 7 tūkst. eurų bauda, tačiau patikslintas nukentėjusiam pirkėjui priteistos žalos dydis.
Bylos duomenimis, nuteistasis įgyvendino iš anksto suplanuotą schemą, kuria siekė neteisėtos dvigubos finansinės naudos – susigrąžinti už prekę sumokėtus pinigus ir papildomai užsidirbti ją parduodant.
L. Slapinskas internetinėje parduotuvėje užsisakė išmanųjį telefoną. Siekdamas nuslėpti savo tikrąją tapatybę, užsakymą jis pateikė svetimu vardu, o apmokėjimą atliko naudodamasis Maltos Respublikos banke kito asmens vardu atidaryta sąskaita.
Pasiėmęs siuntą iš paštomato, panevėžietis originalų telefoną pasiliko sau, o į pakuotę įdėjo visiškai kitą. Tada, siekdamas apgaule atgauti sumokėtus pinigus, susisiekė su pardavėju, pranešė apie norą grąžinti prekę ir per kurjerį išsiuntė dėžutę su sukeistu turiniu.
Įmonės darbuotojai, neįtarę apgaulės dėl nepažeistos pakuotės išvaizdos, pervedė atgal J. Slapinskui daugiau nei 1 244 eurus. Kad įvyko nusikaltimas, bendrovė suprato tik vėliau, kai šią prekę įsigijęs kitas pirkėjas pastebėjo neatitikimą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuteistasis į skelbimų portalą įdėjo skalbimą apie parduodamą telefoną ir nukentėjusiam pirkėjui pardavė jį už 850 eurų.
Apeliaciniame skunde J. Slapinskas teigė, kad jo kaltė grįsta tik prielaidomis, nes nukentėjusysis teisme jo neatpažino, o telefoną įmonės sandėlyje neva galėjo sukeisti kiti asmenys.
Teisėjų kolegija šiuos argumentus visiškai atmetė, pažymėdama, kad byloje surinkti netiesioginiai įrodymai sudaro nuoseklią grandinę.
Kaltę visiškai patvirtina tai, kad nusikaltimo metu naudotas telefono numeris veikė tame pačiame įrenginyje, kuriuo naudojosi nuteistasis. Be to, nustatyta, kad skelbimų portalo paslaugas jis pirko iš savo asmeninės banko sąskaitos, o Maltos banko sąskaitos išraše tiesiogiai figūravo nuteistojo pavardė.
„Nuteistasis sukčiavimo mechanizmą įgyvendino kaip nuoseklią, chronologiškai suplanuotą veiksmų grandinę, kuria siekė neteisėtos dvigubos finansinės naudos – susigrąžinti už įgytą telefoną sumokėtas lėšas ir papildomai gauti pajamų jį pardavus,“ – konstatavo teisėjų kolegija.
Ekspertų išvados taip pat patvirtino, kad vaizdo įrašuose prie paštomato užfiksuotas asmuo bei telefonu dėl grąžinimo skambinusio vyro balsas yra tikėtinai nuteistojo. Nukentėjusio nesugebėjimas atpažinti veido teisme įvertintas kaip natūralus, nes trumpo kontakto metu pirkėjo dėmesys buvo sutelktas į įsigyjamą daiktą.
Teismas atmetė nuteistojo gynėjo prašymą sušvelninti L. Slapinskui skirtą 7 tūkst. eurų baudą dėl šeiminės padėties ar finansinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegija papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad nusikaltimas kruopščiai planuotas iš anksto, buvo kurta schema, kuria tikslingai siekta užslėpti nusikaltimą vykdžiusio asmens tapatybę.
Nukentėjusiai įmonei nuteistasis privalės atlyginti 1 248,24 eurų turtinę žalą.
Vis dėlto apygardos teismas pakeitė nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiam pirkėjui priteistos sumos. Žemesnės instancijos teismas jam buvo priteisęs 600 eurų, kartu grąžindamas ir patį telefoną. Teisėjų kolegija konstatavo, kad civiliniame procese žalos atlyginimas negali tapti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu. Kadangi pirkėjui buvo grąžintas veikiantis ir vertę išlaikęs telefonas, priteista turtinė žala dėl laikino negalėjimo juo naudotis buvo sumažinta iki 300 eurų.
Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
