Antradienį Seimo nariai demonstravo ryžtą kuo greičiau pradėti statyti atominę elektrinę. Tačiau antroje dienos pusėje ryžtas pradėjo blėsti.
Birželio 19 d. atominės elektrinės įstatymo projektui po svarstymo pritarė 72 Seimo nariai iš balsavusių 122, 18 buvo „prieš“ ir 22 – susilaikė. Tai iš pradžių suteikė vilčių, kad ir galutinio priėmimo metu bene daugiausia prieštaringų vertinimų iš viso energetinio paketo sulaukusiam įstatymui nebus statomos kliūtys.
Tačiau po pietų Seimo nariai išsikvėpė ir nesugebėjo pritarti atominės elektrinės įstatymą lydintiems projektams. Iš jų svarbiausias – konsecijos įstatymo projektas, kurio reikia, kad iki birželio pabaigos būtų galutinai pasirašyta konsecijos sutartis su „Hitachi“ dėl investicijų į Visagino atominę elektrinę (VAE). Opozicinė Krikščionių frakcija ir socialdemokratai paprašė pertrauktos šių projektų svarstyme, todėl neeilinį plenarinį posėdį teko rengti trečiadienį.
Kad kliūčių gali būti ir daugiau, liudijo paskutinę minutę priimtas pasiūlymas pateikti antikorupcinį Visagino atominės elektrinės statybos įstatymo projekto įvertinimą. Seimo pirmininkei Irenai Degutienei teko pripažinti, kad nepaisant jau visų pateiktų išvadų ir rekomendacijų, Seimas turės laukti papildomos antikorupcinio poveikio išvados ir tik tuomet galės galutinai balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Vis dėlto trečiadienį po svarstymo Seimo nariai pritarė koncesijos sutarties projektui su „Hitachi“ dėl Visagino atominės elektrinės statybos – už tai nubalsavo 67 Seimo nariai iš užsiregistravusių 109.
Skirtingai nei dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, savo neigiamo požiūrio į VAE projektą neslėpė Socialdemokratų partija. Visi šios partijos frakcijos nariai susilaikė arba balsavo prieš įstatymo projektą. Kaip jau įprasta, labiausiai valdančiosios daugumos projektais piktinosi Vytenis Andriukaitis ir Birutė Vėsaitė. V. Andriukaitis apgailestavo, kad Lietuva ne kartu su „prancūzais, vokiečiais, rusais“ stato atominę elektrinę, kuomet galėtų neprisiimti „jokių finansinių įsipareigojimų“ ir todėl tai tampa geopolitinių žaidimų objektu. Jo teigimu, Visagino atominė elektrinė gali tapti panašiu konservatorių fiasko, kaip ir kažkada politinis sprendimas amerikiečių bendrovei „Williams“ parduoti „Mažeikių naftą“. „Tai bus „Williams“ net ne kvadratu, o kubu“, – reziumavo savo nepritarimą atominės elektrinės statybai V. Andriukaitis.
B. Vėsaitė taip pat bandė užmėtyti konservatorius argumentais, nors kai kurie iš jų atrodė gana abejotini arba tiesiog klaidingi. „Projektas yra pernelyg brangus ir rizikingas toliai mažai šaliai kaip Lietuva“, – aiškino B. Vėsaitė. Anot jos, reaktoriaus veikimo laikotarpis – net 60 metų – Lietuvą ilgam laikotarpiui susaistys su šia elektrine ir „todėl projekto ekonominis gyvybingumas yra abejotinas“. Tuo tarpu atominės elektrinės šalininkai kaip tik dažniausiai mini ilgą pasirinkto reaktoriaus veikimo laiką kaip vieną didžiausių privalumų, nes per ilgesnį laiką investicijos į elektrinės statybą gali atsipirkti labiau.
B. Vėsaitė nuogąstavo, kad „Lietuva bus pirmoji pasaulio šalis, turinti net 1350 MW galios atominį reaktorių“ ir, jei jis „užgestų“, anot B. Vėsaitės, net visos trys Baltijos valstybės nesugebėtų užtikrinti tokios „momentinės galios“. Tačiau iš tiesų pirmieji du pažangūs verdančio vandens reaktoriai (ABWR) po 1356 MW galios buvo užbaigti Japonijoje 1996 m. Dar du ABWR reaktoriai, viršijantys 1350 MW galią, Japonijoje buvo paleisti 2005 ir 2011 m. Taivanas taip pat netrukus turi užbaigti dviejų ABWR reaktorių po 1350 MW statybą savo Lungmeno atominėje elektrinėje.
Tarp konservatorių – irgi yra abejojančių
Valdančiosios koalicijos projektą, bent jau šiuo etapu, parėmė opozicinė Darbo partija. Vis dėlto posėdyje kalbėjęs „darbietis“ Kęstutis Daukšys atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte turėtų būti įtrauktos nuostatos, nurodančios, jog Seimas turėtų dar grįžti prie įstatymo, kai po koncesijos sutarties pasirašymo su „Hitachi“ ir pirmųjų projektų etapų bus daugiau žinoma apie galutinę projekto kainą.
Konservatorių atstovas Kęstutis Masiulis, kviesdamas pritarti projektui, neslėpė: „Tai iš tiesų yra geopolitinis sprendimas – ar mes išliekame Rusijos energetinėje erdvėje, ar kuriame savo. Tie, kas mano, kad nereikia atominės elektrinės, tie apsunkina Lietuvai galimybę kurti savo energetinį saugumą ir nepriklausomumą.“ Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis buvo dar kategoriškesnis. Jo teigimu, „tie, kurie balsuos prieš šį projektą, balsuos už atominių elektrinių projektus Kaliningrade ir Baltarusijoje. Pasirinkimas yra jūsų ir jūsų poelgį įvertins ateitis.“
Tačiau net ir konservatorių frakcija nebuvo visiškai vieninga. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas teigė, kad atominės technologijos nėra „nei naujos, nei pažangios“ ir replikavo, kad vėjo elektrinės yra gerokai pažangesnės. Taip pat jis įtikinėjo, kad Lietuva nemažins savo priklausomybės nuo išorinių tiekėjų, nes atominė elektrinė trukdys vietinių resursų plėtrai.
Anot J. Šimėno, Lietuva jau per kelerius artimiausius metus galėtų vos ne iki 45 proc. savo energijos poreikių patenkinti vietiniais ir atsinaujinančiais resursais. Jei būtų išnaudotas šis potencialas, Lietuvoje esą nebereikėtų atominės elektrinės. J. Šimėnas teigė, kad susilaikys balsuodamas dėl Visagino atominės elektrinės, tačiau galiausiai apskritai nedalyvavo balsavime.
Šiuo metu iš atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuva patenkina apie 19 proc. savo poreikių, o 2020 m. planuojama šią dalį padidinti iki 23 proc.
Nedalyvauti galutiniai priimant Visagino atominės elektrinės įstatymą gali ir didžioji dalis šiam projektui besipriešinančių socialdemokratų. Būtent variantas „neblokuoti“ valdančiosios daugumos projekto gali būti pasirinktas siekiant vėliau išnaudoti šį balsavimą kaip kritiką valdančiosioms partijoms prieš Seimo rinkimus. Paskutinis lemiamas mūšis – įstatymų priėmimai – numatytas ketvirtadienio plenariniame posėdyje.
Nelauks parašų rinkėjų?
Dėl atominės elektrinės likimo pasiryžę artimiausiu metu nuspręsti parlamentarai nebus linkę laukti iniciatyvinių grupių, renkančių parašus dėl referendumų, veiklos rezultatų. Žaliosios politikos instituto prezidento Lino Balsio vadovaujama iniciatyva dėl referendumo turi baigtis jau birželio 27 dieną. „Kol kas parašų lapai dar tik grįžta, – teigė L. Balsys. – Šiuo metu negaliu pasakyti jokių rezultatų. Siekiame, kad kuo daugiau lapų su parašais būtų sugrąžinta, tuomet matysime, kiek jų surinksime.“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyva dėl referendumo turi baigtis liepos 17 dieną.
Vis dėlto L. Balsys neslėpė nusivylimo, kad Seimo nariai nė nelaukia visuomenės nuomonės. „Žiūrint į tai, kokiu buldozerio principu stumiami projektai Seime, galima abejoti, kokią apskritai prasmę turi piliečių nuomonė, – teigė L. Balsys. Anot jo, Seime dominuoja „kabinetinis mąstymas“ ir nenori išgirsti visuomenės balso sprendžiant atominės energetikos klausimus.
Apie teorinę galimybę, kad atominė elektrinė gali neveikti net ir pastačius ją, užsiminė ir J. Šimėnas. „Austrai pastatė atominę elektrinę ir jos nepaleido, nes referendume 51 proc. piliečių nubalsavo prieš atominę elektrinę“, – teigė J. Šimėnas. Tačiau kur kas didesnė rizika, kad VAE projektą persvarstyti užsimos patys politikai, rudenį susirinksiantys į Seimą jau visai kitos sudėties.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime vienareikšmiškai teigė, kad naujoji Vyriausybė turėtų tęsti pradėtus energetikos projektus. Tačiau IQ vardydama darbus, kurie bus svarbiausi, gana atsargiai minėjo atominės elektrinės perspektyvas. D. Grybauskaitė sako, kad „reikia apsispręsti“ dėl atominės elektrinės, turėdama galvoje, kad ir opozicija turi prisiimti atsakomybę dėl jau šiuo metu svarstomų klausimų. Vis dėlto greičiausiai opozicija nebus linkusi jau dabar padėti taško dėl branduolinės energetikos ir paliks kaboti ore šį klausimą dar ilgam. Toks scenarijus gali reikšti pasikartojantį grįžimą prie klausimų, bus ar nebus Lietuvoje nauja atominė elektrinė – net ir vykstant statyboms dar nebus atsikratyta visų abejonių.
