Vienas aršiausių Rusijos prezidento kritikų priešininkui meta dar vieną pirštinę. Ką šioje kovoje pasirinks Lietuva?
Garsiausias visų laikų šachmatininkas Garis Kasparovas, jau daugelį metų oponuojantis dabartiniam Rusijos režimui, siekia Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidento posto. Rugpjūtį Norvegijos Trumsės mieste vyksiančiuose rinkimuose G. Kasparovo varžovas bus Vladimiro Putino globojamas dabartinis FIDE vadovas Kirsanas Iliumžinovas.
Europarlamentaras ir didelis šachmatų entuziastas Vytautas Landsbergis jau paragino Lietuvos šachmatų federaciją (LŠF) paremti G. Kasparovo kandidatūrą, tačiau, atrodo, kad šalies šachmatų vadovai gali pasirinkti K. Iliumžinovą. Dabartinėmis aplinkybėmis tai būtų sunkiai suvokiamas žingsnis, ypač žinant, kad dabartinį FIDE prezidentą artimiausia V. Putino aplinka palaiko ir finansiniais, ir net valstybiniais ištekliais. Kitaip tariant, šachmatai vėl tapo rimtos politinės kovos arena, kaip ir 1972 m. per legendinį Bobby Fischerio ir Boriso Spaskio mačą dėl pasaulio čempiono karūnos.
Išblukusi Lietuvos pozicija
„Baltijos šalių šachmatų federacijų pasirinkimas neapsiriboja vien sportu. Tai ir politinis, net civilizacinis klausimas. Baltijos šalių žmonės prieš daugelį metų apsisprendė savo valstybes kurti remdamosi demokratijos ir laisvės principais. Remti kandidatą, kuris naudojasi finansiniais ir administraciniais Kremliaus ištekliais, yra nepriimta ir prieštarauja nacionaliniams interesams. Todėl raginame Lietuvos, Latvijos ir Estijos šachmatų federacijų vadovus kuo greičiau išreikšti paramą G. Kasparovo kandidatūrai į FIBE prezidento postą.“
Tai citata iš atviro laiško, kurį pasirašė V. Landsbergis, buvęs Latvijos užsienio ir gynybos ministras Artis Pabrikas ir buvęs Estijos premjeras Martas Laaras.
FIDE prezidento rinkimus iškelti į politinę darbotvarkę paskatino ir pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje, o civilizacinis pasirinkimas šiuo metu atrodo kaip niekada akivaizdus.
Tiesa, ne toks aiškus jis atrodo LŠF. G. Kasparovas gegužės 8 ir 9 d. ketina atvykti į Lietuvą, bet kol kas nežino, ar iš viso pasiseks susitikti su šalies šachmatų bendruomene.
LŠF prezidentas Aleksandras Černovas, kuris turėtų balsuoti FIDE prezidento rinkimuose Trumsėje, kol kas neatskleidžia kortų. G. Kasparovo atstovų bandymai susitikti su A. Černovu nedavė jokių rezultatų, o šachmatų pasaulio užkulisiuose kalbama, kad LŠF vadovas norėtų „tyliai ir ramiai balsuoti už tą, ką reikia“.
„Iš buvusių SSRS valstybių Lietuva šiuo metu atrodo tinkamiausia vieta tapti šachmatų vystymo centru. Akivaizdu, kad tai negali būti Rusija – Gariui ten neišeis grįžti, nes iškart būtų apribota jo laisvė. Armėnijoje šis sportinis žaidimas stiprus, bet šalis priklausoma nuo Kremliaus. Ukrainai dabar rūpi tikrai ne šachmatai. Latvija apskritai yra K. Iliumžinovo pusėje, nes ten federacijai vadovauja su Rusija labai susiję žmonės. Lieka Lietuva, bet daug kas priklausys nuo LŠF sprendimo“, – IQ sakė specialusis G. Kasparovo patarėjas Ivanas Tiutrinas.
Čempionas aktyviai siekia šachmatų discipliną įvesti į mokyklų programą. Tą patį planą stengiasi įgyvendinti ir LŠF, bet kol kas nėra apčiuopiamų rezulatų. Pradėjus glaudžiau bendradarbiauti su „Kasparov Chess Foundation“ projekto vykdytojais, šiuos tikslus būtų galima pasiekti greičiau. Pavyzdys – Estija, kur jau 30 mokyklų gauna fondo paramą. Tai – tik viena iš kelių realios veiklos sričių, kurios prisidėtų prie šachmatų populiarinimo Lietuvoje.
Todėl G. Kasparovo vizitą į Lietuvą organizuojantis I. Tiutrinas stebisi LŠF pozicija, tiksliau – jos nebuvimu: „Norėjau susitikti su federacijos prezidentu, bet jis atsisakė. Nežinau, kodėl. Galbūt dėl to, kad negalėtų tiesiai atsakyti į klausimą: „Ką palaikysite FIDE prezidento rinkimuose?“ Turint omenyje dabartinę politinę padėtį, atrodo visiškai akivaizdu, už ką turėtų balsuoti Lietuva, tačiau susidaro įspūdis, kad LŠF laikosi kitokios nuomonės.“
Beje, A. Černovas interviu portalui delfi.lt taip pat neatsakė, kurį kandidatą palaikys. Jei LŠF galva nuspręstų klausti tarybos patarimo, jos nuomonė, IQ žiniomis, taip pat išsiskiria – palaikantys G. Kasparovą ir K. Iliumžinovą pasiskirstę maždaug po lygiai. Kita vertus, LŠF prezidentui nebūtina atsižvelgti į tarybos nuomonę. Iki šiol į FIDE kongresus važiuodavo ir balsą atiduodavo būtent nacionalinės federacijos vadovai.
Kova be taisyklių
K. Iliumžinovui antruose rinkimuose iš eilės iššūkį meta pasaulio šachmatų čempionas. 2010 m. G. Kasparovas palaikė ilgametį varžovą – buvusį sovietinės nomenklatūros numylėtinį Anatolijų Karpovą, bet pergalę įtikinama persvara pasiekė ilgametis FIDE vadovas.
Buvęs Kalmukijos prezidentas K. Iliumžinovas į FIDE prezidento postą išrinktas dar 1995 m. ir nuo tada organizacijos vadžias tvirtai laiko savo rankose. Jis net pats neneigia, kad šis postas Rusijai ypač svarbus politinius atžvilgiu. „Bet kurioje šalyje šachmatų federacijos vadovo postas nėra vien sportinės ar visuomeninės pareigos, o ypač Rusijoje, kuri yra šachmatų supervalstybė“, – šių metų pradžioje teigė FIDE prezidentas.
Nieko nuostabaus, kad paskutinės kadencijos siekiantis K. Iliumžinovas sulaukia milžiniško V. Putino aplinkos finansinio palaikymo ir pačios valstybės aparato paramos. Kalbama, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas net asmeniškai skambino kolegai iš Tuniso, kad ši šalis G. Kasparovo nepriimtų aukščiausiu lygiu. Tiesa, šis planas neišdegė, nes dabartinis Tuniso prezidentas Moncefas Marzouki ilgai ankstesnės autokratinės valdžios persekiotas už politines pažiūras. Panašiai kaip dabar G. Kasparovas.
Buvęs Kalmukijos prezidentas K. Iliumžinovas į FIDE prezidento postą išrinktas dar 1995 m. ir nuo tada organizacijos vadžias tvirtai laiko savo rankose.
Šachmatų čempionas neseniai savo kampanijos paskyroje socialiniame tinkle atskleidė dar daugiau informacijos apie tai, kaip vyksta konkurento K. Iliumžinovo rinkimų kampanija. „Dabartinis prezidentas naudojasi Rusijos ambasadų pagalba rengdamas susitikimus su nacionalinių federacijų vadovais. Be to, jis keliauja su palyda iš Rusijos ambasados. Dabar, kai pasaulis sunerimęs dėl Maskvos veiksmų ir ketinimų, tai siunčia blogą signalą vyriausybėms ir potencialiems šachmatų rėmėjams“, – rašoma paskyroje.
K. Iliumžinovas – dažnas svečias ir Lietuvoje. Pastarąjį kartą su oficialiu vizitu jis lankėsi praėjusiais metais, kai dalyvavo Seimo taurės varžybose. Tiesa, neretai dabartinis FIDE prezidentas į mūsų šalį užsuka ir neoficialiai.
Jam vadovaujant nusistovėjo ir tam tikras FIDE kongresų modelis. Pavyzdžiui, 2010 m. už A. Karpovą balsavęs tuometis LŠF prezidentas Jonas Sidabras prisipažino Chanty Mansijske visas dienas jutęs didžiulį spaudimą pakeisti nuomonę ir balsą atiduoti už K. Iliumžinovą.
Anksčiau FIDE vadovybė naudodavo ir kitą taktiką, kurią galima pavadinti išmaniuoju balsų pirkimu. Mat susikaupusios nacionalinių federacijų skolos būdavo nurašomos mainais už tinkamą pasirinkimą.
Kieno pinigai?
Finansinis aspektas šiuose FIDE rinkimuose taip pat kaip niekada svarbus. Neįtikėtina, bet nuo pat K. Iliumžinovo vadovavimo pradžios FIDE nėra turėjusi didelio ir stabilaus rėmėjo.
Vien Kalmukijos sostinėje Elistoje 1998 m. šachmatų olimpiadai pastatytas Šachmatų miestelis kainavo nuo 50 iki 100 mln. JAV dolerių, bet iki šiol neaišku, kas finansavo šį grandiozinį projektą.
Rusijoje į valdžią atėjus V. Putinui, nusistovėjo sistema, kad jam artimi oligarchai globoja pasirinktas sporto šakas. Šachmatai – ne išimtis. Pastaraisiais metais pagrindinis šios sporto šakos mecenatas – naftą eksportuojančios bendrovės „Gunvor“ bendraturtis Genadijus Timčenka, įvardijamas kaip artimas šalies prezidento bendražygis dar nuo Sankt Peterburgo laikų.
Prieš porą metų šachmatų turnyrus Prancūzijoje ir Šveicarijoje rengęs ir finansavęs G. Timčenka dabar Vakarų pasaulyje nebepageidaujamas. Jis pateko į pirminį 20 Rusijos piliečių, kuriems JAV taiko sankcijas, sąrašą. JAV finansų ministerija G. Timčenką net įvardijo dabartinio Rusijos režimo bankininku, kuris, tikėtina, kontroliuoja ir asmeninio V. Putino turto srautus.
Naujuoju Rusijos šachmatų federacijos prezidentu vasarį išrinktas artimas G. Timčenkos bendražygis Andrejus Filatovas. Iki tol šiai institucijai vadovavo taip pat artimi V. Putino aplinkos žmonės – Dmitrijaus Medvedevo viceprezidentas Arkadijus Dvorkovičius ir V. Putino vicepremjeras Aleksandras Žukovas. Beje, A. Dvorkovičius liko federacijos globėjų taryboje.
Ką rems Rusijos šachmatų federacija, nekyla abejonių. A. Filatovas balsą už K. Iliumžinovą atidavė vos išrinktas į naująjį postą. Visiškai akivaizdu, kad dabartinio FIDE vadovo kampanija palaikoma ir finansiškai.
G. Kasparovas siūlo priešingas alternatyvas. Vienu svarbiausių savo uždavinių, jei taps FIDE prezidentu, buvęs pasaulio čempionas vadina didelių korporacijų pritraukimą į rėmėjų gretas. Per dvejus metus žadama FIDE biudžetą padidinti 100 proc., o pagrindiniu veiklos principu, priešingai dabartinei valdžiai, taps skaidrumas.
Be to, G. Kasparovo programoje įrašyta, kad FIDE rinkliavos iškart po rinkimų bus nubrauktos 50 proc., o po to kasmet mažės po 25 proc., nes „FIDE turi padėti savo narėms, o ne narės išlaikyti FIDE“.
Tai – dar vienas argumentas sunkiai besiverčiančiai LŠF paremti permainas ir visiškai kitokius FIDE veiklos principus žadantį G. Kasparovą. Lietuviai šiuo metu laikosi patarlės, kad geriau žvirblis rankoje nei briedis lankoje. Kita vertus, žvirblis šiuo atveju yra Vakarų civilizacijai grasinančio V. Putino statytinis.
