Tuština kišenes
Savo pinigus skrupulingai skaičiuojančios ir taupančios
poliklinikos ir ligoninės pacientą paverčia atpirkimo ožiu, kuriam belieka tik
bejėgiškai stebėti, kaip jam nuleidžia kraują.
Taip teigia panevėžietė Ilona (re-dakcijai vardas ir pavardė
žinomi), savo kailiu išbandžiusi mūsų sveikatos apsaugos sistemos ypatumus.
Supūliavęs apendicitas jai kainavo ir sveikatos, ir nervų, ir
pinigų. Paradoksas, tačiau medikai aiškina, kad tai visiškai normalu
privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiam žmogui.
Beveik prieš porą savaičių Ilonai Panevėžio ligoninėje operavo
apendicitą. Kitą dieną po operacijos pacientė buvo išleista namo.
Po trijų dienų jai pakilo temperatūra, supūliavo žaizda.
Kadangi buvo šeštadienis, moteris kreipėsi į Panevėžio miesto polikliniką,
kurioje yra prisirašiusi. Ją apžiūrėjusi budinti šeimos gydytoja davė siuntimą į
Panevėžio ligoninę chirurgo konsultacijai.
Pasak ligonės, čia chirurgas porą kartų spūstelėjo pilvą ir
nusiuntė į procedūrinį kabinetą pakeisti tvarstį. Prieš tai Ilonai buvo liepta
susimokėti 10 litų.
„Tvarsčius keitusi slaugytoja kraipė galvą – esą vaizdas ne
koks. Ji patarė, kad, jeigu vakare jausiuosi blogai ir žaizda pūliuos, vėl
kreiptis į Priėmimo skyrių. Tik įspėjo: jei norėsiu, kad mane apžiūrėtų
chirurgas, turėsiu susimokėti 50 litų. Mat miesto poliklinika, kurioje esu
prisirašiusi, nesudariusi sutarties su ligonine dėl planinės pagalbos pacientams
teikimo savaitgaliais ir naktį“, – „Sekundei“ pasakojo moteris.
Ilona vylėsi, kad sulauks pirmadienio, kai dirbs miesto
poliklinika. Tačiau sekmadienį pablogėjus sveikatai jai vėl teko važiuoti į
ligoninę.
Moteris jau buvo pasiruošusi 50 litų, tačiau medikai pinigų iš
jos taip ir nepaprašė.
„Taip ir nesupratau, turėjau už tai, kad chirurgas dar kartą
žvilgtelėjo į mano pilvą, sumokėti ar ne. Man apskritai neaišku, kodėl
ligoninei, kuri, matyt, taupydama pinigus, manimi atsikratė jau kitą dieną po
operacijos, aš dar turiu už kažką mokėti“, – kalbėjo Ilona, pūliuojančią žaizdą
toliau besigydanti poliklinikoje.
Ligoninė labdara nebeužsiima
Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas
chirurgijai Remigijus Samuolis patikino, kad daugelyje šalies ligonių, taip pat
ir užsienio, laikomasi praktikos išleisti pacientus po apendicito operacijos,
ypač jeigu ji atlikta laparoskopu (nedarant atviro pjūvio) namo jau kitą
dieną.
Pasak jo, kaip greitai išrašyti pacientą, sprendžia gydytojas,
įvertinęs jo būklę.
Jis sakė negalįs komentuoti Ilonos atvejo, nes nėra susipažinęs
su jos ligos istorija.
„Gali būti, kad gydytojas gerai neįvertino jos būklės“, –
neatmetė jis. Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Violeta
Smilgienė teigė, kad Priėmimo skyriaus medikai, prašydami pinigų iš Ilonos už
tvarsčių pakeitimą, elgėsi visiškai teisėtai.
Pasak jos, ligonė būtų galėjusi piktintis, jeigu jai, turinčiai
šeimos gydytojo siuntimą, būtų tekę mokėti už chirurgo konsultaciją, tačiau jai
tai nekainavo. O tvarsčius pakeisti, siūlus išimti esą mokama paslauga visiems
pacientams, nesvarbu, ar jų pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra
sudariusios sutartį su ligonine, ar ne.
Dėl visų kitų paslaugų savaitgalį, švenčių dienomis ir naktį
ligoninėje yra tokia tvarka: visiems gyventojams nemokama būtinoji pagalba, t.
y. kai jų sveikatai ar gyvybei, skubiai nesuteikus pagalbos, gresia didelis
pavojus.
Planinė pagalba nemokamai teikiama tik tiems, kurių pirminės
sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su ligonine.
Iš Panevėžyje veikiančių 17 tokių įstaigų sutartis yra
sudariusios 14, jų neturi tik 3 įstaigos. Iš jų viena yra miesto poliklinika,
aptarnaujanti 50 tūkstančių pacientų – beveik pusę Panevėžio gyventojų.
„Pagal įstatymus, šeimos gydytojai savo pacientams turi
užtikrinti planinę pagalbą visą parą. Jeigu jie to negali ar nenori daryti, turi
pirkti paslaugas iš kitų gydymo įstaigų. 14 bendrosios praktikos gydytojų
ambulatorijų ir klinikų būtent taip ir elgiasi“, – aiškino V.Smilgienė.
Vis dėlto didžiajai daliai panevėžiečių labai nepasisekė. Jeigu
jiems, tarkime, paprastą savaitės dieną po šeimos gydytojų darbo valandų ar
savaitgalį, naktį ims smarkai skaudėti pilvą, šoną ar galvą, važiuodami į
Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių jie turi pasiimti piniginę ir pasižiūrėti,
kad ten būtų pakankamai pinigų.
Jeigu tokius ligonius pakonsultavę gydytojai nuspręs, kad jiems
nereikalinga būtinoji pagalba ir jie gali pakentėti iki pirmadienio, teks
susimokėti. Tačiau turintiesiems savo šeimos gydytojo siuntimą išlaidauti
nereikės.
Suma, kurią teks pakloti, priklauso nuo to, kelių specialybių
gydytojų ir kokių tyrimų prireikė. Vieno gydytojo konsultacija įkainota 50 litų,
tyrimų kainos – nuo kelių litų iki kelių šimtų.
„Mes negalime užsiimti labdara ir teikti paslaugų nemokamai.
Juk ir gydytojo darbas, ir tyrimai kainuoja. Anksčiau žmonės tuo tiesiog
piktnaudžiaudavo. Žinodami, kad, skirtingai nei poliklinikoje, ligoninėje jiems
nereikės laukti gydytojo konsultacijos ir bus iš karto padaryti visi reikalingi
tyrimai, nesikreipdavo į šeimos gydytojus, o važiuodavo tiesiai į Priėmimo
skyrių.
Dabar, kai už planinę pagalbą reikia susimokėti, tokių
pacientų, kurie kreipiasi, tarkime, dėl pakilusio kraujospūdžio ar suskaudus
galvai, labai sumažėjo“, – pasakojo V.Smilgienė.
Poliklinikai sutartis neapsimoka
Panevėžio poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė patvirtino,
kad įstaiga nesudariusi sutarties su Panevėžio ligonine dėl planinės pagalbos
pacientams teikimo tuo metu, kai įstaiga nedirba.
„Mums tai per brangu ir neapsimoka“, – sakė ji.
Įstaigai tokia sutartis metams kainuotų 50 tūkstančių litų. Nuo
vieno prisirašiusio gyventojo ligoninė ima 1 lito mokestį.
Pasak I.Čeilitkienės, poliklinika šeštadieniais dirba iki 14
valandos, budi šeimos gydytojas, chirurgas, veikia procedūrinis kabinetas,
kuriame pacientams pakeičiami tvarsčiai, žaizdos perrišamos ir panašiai.
Ilgaisiais savaitgaliais budėjimai esą organizuojami taip, kad pacientai kelias
dienas iš eilės neliktų be pagalbos.
Tačiau ką daryti žmonėms, jeigu jiems sveikata smarkiai
sušlubuos jau po poliklinikos darbo valandų?
Direktorei atrodo viskas paprasta: jeigu žmogui iš tiesų labai
blogai, jam būtinąją pagalbą nemokamai suteiks Panevėžio ligoninė. O dėl
menkniekių esą nėra ko važiuoti į Priėmimo skyrių, reikia palaukti pirmadienio
arba suskubti kreiptis į budintį šeimos gydytoją iki šeštadienio 14 valandos.
Jeigu reikės, jis duos siuntimą konsultacijai į ligoninę.
„Mes išanalizavome, kad už 99 procentus mūsų pacientų, kuriuos
konsultavo Panevėžio ligoninė, jai sumokėjo ligonių kasos. Vadinasi, jiems
reikėjo būtinosios pagalbos ar jie atvyko turėdami siuntimus. Mums mokėti 50
tūkstančių litų už tą 1 procentą pacientų, kuriems teko susimokėti patiems,
tiesiog nėra prasmės“, – tvirtino poliklinikos vadovė.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 4 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Nebe už ačiū. Panevėžio
ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja V.Smilgienė sako, kad praėjo tie
laikai, kai medikai triūsdavo už dyką.
