Šeimyninės rangos principu falsifikuotos degtinės fabrikėlį Bernatoniuose atidariusių tėvo ir sūnaus verslą sužlugdė pareigūnai. Apylinkės teismas nepatikėjo 54-erių Vidmanto Deksnio ir 30-mečio jo atžalos Lauro versija, kad per šimtą falsifikuotos degtinės butelių paslėpę namuose laikė vestuvėms ir kaimiečiams talkininkams vaišinti.
Atsirūgo velnio lašai
Tėvui už nelegalų verslą teks sumokėti 9100 Lt, sūnui – 8840 Lt. Maža to, teismo sprendimu bus konfiskuoti „verslininkų“ naudoti mikroautobusas ir automobiliai „Iveco“ ir „Nissan Sunny“. Nors transporto priemonės registruotos kitų asmenų vardais, nustatyta, kad jos priklausė Deksniams.
Apylinkės teismo nuosprendį degtindariai dar turi teisę per 20 dienų apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Sužlugdė verslą
Į teisiamųjų suolą sėdusį V. Deksnį ir kolegijoje verslo vadybą neakivaizdžiai studijuojantį bei įmonėje vadybininku dirbantį jo sūnų Laurą nemalonumai užgriuvo, kai praėjusių metų balandį policijos pareigūnai jų namuose surado tiek degtinės, kiek būtų per akis net kaimo barui.
Iš mašinos bagažinės, malkinės ir kieme prie garažo pareigūnai surinko daugiau kaip šimtą 0,7 litro talpos 41,1–43,1 proc. stiprumo falsifikuotos degtinės butelių, pažymėtų rusiškomis etiketėmis „Zolotaja kolekcija vodka klasičeskaja“ ir netikromis Rusijos Federacijos banderolėmis.
Dar 110 litrų šio gėrimo nuteistieji laikė jiems skolingo bernatoniškio Kęstučio Kavaliausko sodyboje. Joje pareigūnai aptiko visą naminės fabrikėlio arsenalą: 345 netikras Rusijos Federacijos banderoles, 1150 tuščių butelių, jiems uždaryti pritaikytų plastmasinių kamštelių su dozatoriais bei falsifikuotai degtinei žymėti reikalingų etikečių. Sodyboje rasta ir visa gamybos įranga: piltuvėliai, elektriniai akvariumų bei savadarbiai filtrai, įvairių talpyklų.
Kūrė pasaką apie latvį Igorį
V. Deksnys savo kaltę pripažino iš dalies. Teisme jis bandė įrodinėti, esą pareigūnų konfiskuotas alkoholis buvo skirtas šeimos šventei, o jo šeimą apšmeižė kadaise už vagystę į kaulus gavęs kaimo girtuoklis.
V. Deksnys neneigė kieme įvairiose vietose laikęs degtinės. Nesigynė, kad ir pareigūnų rasti keli litrai gryno spirito irgi jo.
Tačiau vyras tvirtina iš kojų verčiantį skystį pigiai, po 10 litų už 0,7 litro butelį, pirkęs iš menkai pažįstamo latvio – pasirūpinęs, kad šeimą kurti planuojančio sūnaus vestuvėse svečiams nepritrūktų stipraus alkoholio. Apie gerą prekę pasiūliusį pirkėją težinojo, kad yra Igoris iš Daugpilio, tačiau juo pasitikėjo taip, kad net leido pasinaudoti esą net ne savo, o draugo mikroautobusu. Neva jo latviui prireikė parsivežti tuštiems buteliams iš Gariūnų – svečias iš kaimyninės šalies ketino pilstyti alyvuogių aliejų, bet jo planus sugriovė sodybą užgriuvę ir tarą konfiskavę pareigūnai.
L. Deksnys tikino esąs nekaltas.
Vienintelis liudininkas baudžiamojoje byloje K. Kavaliauskas pareigūnams pasakojo, kad jo sodyboje tėvas ir sūnus savo „verslo“ reikalais lankydavosi kas antrą rytą.
Už tokį pragyvenimo šaltinį kaltinamiesiems grėsė kalėti iki penkerių metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad abu, tėvas ir sūnus, teisiami pirmą kartą, abu dirba ir yra teigiamai charakterizuojami.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
